Jupiteris nepaliauja stebinti – būti didžiausia planeta Saulės sistemoje negana. Paskutiniais mokslininkų gautais duomenimis, dujų milžinėje gali lyti ne kuo kitu, o heliu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Remiantis gegužės 27 d. žurnale „Nature“ paskelbtais laboratorinių eksperimentų rezultatais, esant dujų milžinės slėgiui ir temperatūrai, vandenilis ir helis, sudarantys didžiąją jo atmosferos dalį, nesusimaišo. Tai leidžia manyti, kad Jupiterio atmosferos gilumoje vandenilis ir helis atsiskiria, o helis sudaro lašelius, kurie yra tankesni už vandenilį, todėl iškrenta lietus.
Atkartojo nežemiškas sąlygas
Marmurinė Jupiterio išorė yra gana gerai pažįstama teritorija, tačiau vis dar neaišku, kas vyksta giliai po debesų viršūnėmis. Todėl mokslininkai sukūrė eksperimentą, kurio metu suspaudė vandenilį ir helį, pasiekdami slėgį, beveik 2 mln. kartų viršijantį Žemės atmosferos ir tūkstančius laipsnių pagal Celsijų siekiančią temperatūrą, panašią į dujų milžinių vidinius sluoksnius.
„Mes atkartojame sąlygas planetų viduje“, – sako fizikas Marius Millot iš Lawrence Livermore nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje.
M. Millot ir jo kolegos suspaudė vandenilio ir helio mišinį tarp dviejų deimantų ir dar labiau jį suspaudė galingu lazeriu. Didėjant slėgiui ir temperatūrai, tyrėjai pastebėjo, kad staiga padidėjo medžiagos atspindžio koeficientas. Tai rodo, kad helis atsiskyrė nuo vandenilio, kuris tokiomis sąlygomis tampa skystu metalu. Esant dar didesniam slėgiui ir temperatūrai, atspindžio koeficientas sumažėjo, o tai rodo, kad vandenilis ir helis vėl pradėjo maišytis.
