Pietų Floridos universiteto (USF) mokslininkų grupė sukūrė įrankį, kuris padeda geomokslininkams suprasti senovės išsiveržimus, padėjusius formuoti Žemę. Tyrimai, galintys pagerinti būsimų išsiveržimų prognozes, paskelbti žurnale „Nature“.
© Constantinescu, R., Hopulele-Gligor, A., Connor, C.B.
USF komanda sukūrė pažangų skaitmeninį modelį, kuris leidžia imituoti ir tiksliai rekonstruoti senovinius išsiveržimo rodiklius. Modelis įvertina pastarųjų tūkstantmečių vulkaninių pelenų debesų matmenis.
USF doktoranto Roberto Constantinescu vadovaujama komanda sugebėjo atkurti 2500 metų senumo ugnikalnio išsiveržimą Ekvadore.
Dabartiniai senų išsiveržimų matavimai priklauso nuo dideliuose plotuose išmestų nuosėdų. Šios nuosėdos ilgainiui nyksta ir gali pateikti netikslius rodmenis, – pranešime spaudai paaiškino Constantinescu.
USF komandos darbas rodo, kad pelenų debesies matmenys yra labai svarbūs rekonstruojant senų išsiveržimų trajektoriją.
„Kuo geriau mes galime atkurti praeities išsiveržimų pobūdį pagal nuosėdų duomenis, tuo geriau galime numatyti galimus pavojus, susijusius su būsimais sprogstamaisiais išsiveržimais“, – rašė komanda savo straipsnyje.
Mokslininkai pritaikė savo modelį tefra nuosėdoms (aut. pastaba, tefra – puri iš vulkaninių pelenų susidariusi uoliena), susidariusioms po dabar snaudžiančio ugnikalnio Pululagua, esančio maždaug 80,5 km į šiaurę nuo Ekvadoro sostinės Kito, išsiveržimo.
„Jeigu šiais laikais didelių išsiveržimų pelenų debesys yra lengvai pastebimi, dabar turime galimybę įvertinti praeities išsiveržimų pelenų debesis“, – sakė Constantinescu.
„Mūsų skaitmeninis modelis leidžia mums geriau apibūdinti praeities ugnikalnių išsiveržimus ir informuoti apie ateities pavojus.“
