Prieš Didįjį sprogimą, po kurio mūsų visata pradėjo sparčiai plėstis, galėjo egzistuoti ankstesnė visata.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Rogeris Penrose'as, Oksfordo universiteto matematikas ir fizikas, neseniai laimėjęs Nobelio premiją už darbą juodųjų skylių srityje, teigia, kad mūsų visata nebuvo pirmoji ir nebus paskutinė.
„Didysis sprogimas nebuvo pradžia“, – Penrose'as teigia straipsnyje „Kažkas buvo iki Didžiojo sprogimo ir tai, ką turėsime savo ateityje“.
Penrose'o nuomone, visata toliau plėsis, kol galiausiai sunyks visa jos materija ir tada jos vietoje prasidės nauja visata.
„Mes turime visatą, kuri plečiasi ir plečiasi, jos masė nyksta, ir šioje beprotiškoje mano teorijoje ta tolima ateitis tampa naujos visatos didžiuoju sprogimu“, – teigia Penrose'as.
Jo idėją įrodo tai, ką Penrose'as vadina Hawkingo taškais (Hawking Points) – juodųjų skylių, buvusių dar prieš Didįjį sprogimą, liekanos, kurios spinduliuodamos po truputį nyksta.
„Taigi, mūsų Didysis sprogimas prasidėjo tuo, kas buvo tolima ankstesnės visatos ateitis, o į mūsiškes panašios juodosios skylės išnykdamos paliko savo liekanas - vadinamuosiuos Hawkingo taškus“, – pridūrė Penrose'as.
