Mūsų Mėnulis danguje atrodo panašaus dydžio, kaip ir Saulė, todėl kartais sukelia įspūdingus pilnus Saulės užtemimus. Marso palydovai daug mažesni, bet ir jie gali pritemdyti Saulę, nors ir ne visiškai ją užstoti. Be to, užtemimai Marse vyksta daug dažniau: praktiškai bet kuriame planetos taške esantis stebėtojas Fobo sukeltą dalinį užtemimą matytų vidutiniškai kartą per Žemės metus. Vienas toks stebėtojas yra NASA zondas „InSight“, tyrinėjantis planetos gelmes.
Fobas © jihemD/Wikimedia Commons/ CC BY-SA 3.0
Pirmą kartą užtemimas jo buvimo vietoje įvyko pernai balandį, antrą kartą – lygiai po metų. Šio užtemimo metu pastebėtas įdomus efektas – „InSight“ seismometras truputį pasviro. Taip nutiko, nes atvėsęs paviršius vos vos įdubo, o įduba buvo ne visai simetriška.
Šis efektas, patikrintas ir eksperimentais Žemėje, leido nustatyti, kad per užtemimą atvėso tik keli viršutiniai plutos milimetrai. Nieko keisto, nes Saulė buvo pritemdyta tik apie 30 sekundžių. Įdomiau yra tai, kad toks užtemimo identifikavimas gali padėti patikslinti Fobo orbitą.
„InSight“ padėtis yra tiksliausiai žinoma koordinatė visame Marse, taigi žinodami, kuriuo metu Fobas atsiduria tiksliai tarp Saulės ir zondo, astronomai galės tiksliau sekti palydovo judėjimą. Tai, savo ruožtu, leis sekti, kaip palydovas artėja prie Marso dėl potvyninių sąveikų. Sąveikos priklauso nuo Marso sandaros – jei Marso gelmės karštos, bangos jose sklinda lengviau ir potvyninė jėga yra stipresnė, negu tuo atveju, jei Marso gelmės šaltos. Tad „InSight“ duomenys gali pasitarnauti Marso gelmių tyrimams net ir tokiu netiesioginiu būdu.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.
