Žmonių grįžimas į Mėnulį 2024 metais yra sudėtinga užduotis, susidedanti iš daugybės parengiamųjų darbų.
Praeitą savaitę NASA paskelbė apie du autonominius zondus-kubiukus, kurie kaip „Artemis“ programos dalis į Mėnulį turėtų išskristi 2021 metais.
© NASA
Pirmasis zondas vadinasi „Lunar Flashlight“ (Mėnulio prožektorius); jo tikslas – pasišviečiant lazeriais ieškoti vandens ledo telkinių tamsiuose Mėnulio krateriuose ir įvertinti, kiek ledo ten gali būti apskritai.
Žmonių išsilaipinimas 2024 metais numatytas netoli Mėnulio pietų ašigalio, iš kur būtų galima palyginus nesunkiai pasiekti ir tokius kraterius. Vanduo ateityje bus be galo svarbus Mėnulio tyrinėtojams – atsigabenti jį iš Žemės būtų sudėtinga, taigi vietiniai ištekliai labai palengvins misiją.
Prožektorius skris kartu su pirmąja „Artemis“ misija, kurios metu „Orion“ erdvėlaivis be įgulos turėtų apskristi Mėnulį ir grįžti į Žemę, pakeliui išmesdamas net 13 zondų.
Antrasis paskelbtas zondas vadinasi „Cislunar Autonomous Positioning System Technology Operations and Navigation Experiment“ (Ikimėnulinės autonominės pozicionavimo sistemos technologijos operacijų ir navigacijos eksperimentas) arba trumpiau CAPSTONE (lietuviškai būtų „raktinis akmuo“). Tai yra bendras NASA ir kompanijos „Rocket Lab“ projektas, kuris turėtų skristi pastarosios kompanijos gaminama raketa.
Jo tikslas – pasiekti orbitą, kuri iš Žemės atrodytų kaip ratas aplink Mėnulį. Šioje orbitoje skriejantis aparatas niekada neprarastų ryšio su Žeme. Būtent taip turėtų skraidyti NASA planuojama „Lunar Gateway“ kosminė stotis, taigi CAPSTONE misija bus patikrinti tokios orbitos pasiekimo ir judėjimo joje detales.
