Kosmosas nėra svetinga aplinka žmonėms. Astronautai, dirbantys Tarptautinėje kosminėje stotyje, patiria įvairų stresą – atrofuojasi jų kaulai ir raumenys, prastėja regėjimas. Taip pat problemų kyla ir smegenims; jas daugiausiai pažeidžia kosminių spindulių poveikis. Šios labai energingos dalelės, net ir pataikiusios į ekranuojančią medžiagą – pavyzdžiui, erdvėlaivio korpusą – sukuria antrinius neutronus, kurie turi pakankamai energijos, jog pralėktų kiaurai žmogaus kūną.
© NASA
Pataikę į atomus žmonėse, neutronai gali juos išmušti iš vietų, taip pažeisdami ląsteles, DNR ar neuronų jungtis smegenyse. Iki šiol toks spinduliuotės poveikis buvo tiriamas peles paveikiant stipria spinduliuote trumpą laiką, bet tai nėra labai realistiška.
Naujame tyrime pristatyti rezultatai bandymo, kurio metu pelės šešis mėnesius buvo veikiamos silpna spinduliuote ir gavo panašią radiacijos dozę, kokios galėtų tikėtis į Marsą skrisiantys astronautai.
Paaiškėjo, kad spinduliuotė padaro reikšmingos žalos neuronų jungtims. Jos tampa gerokai silpnesnės ir neuronai sunkiau bendrauja tarpusavyje, suyra jų tinklai. Poveikis pasireiškė ir pelių elgesyje: gerokai susilpnėjo jų gebėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, suprastėjo atmintis ir socialiniai gebėjimai. Tokie rezultatai – labai neraminantys: jei panašūs efektai gresia ir astronautams, kelionė į Marsą gali tapti pražūtinga.
Tyrimo rezultatai publikuojami „eNeuro“.
