Antoni Rosell iš Katalonijos tyrimų instituto ir Gerald Haug iš Potsdamo poveikio klimatui tyrimų instituto išsprendė mįslę, į kurią atsakymas nėra akivaizdus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – kodėl šiaurės ašigalyje yra milijonų metų senumo ledas?
Staigus vidutinės pasaulinės temperatūros kritimas prieš 2,7 milijonų metų užšaldė Europą, Šiaurės Ameriką ir vandenyną netoli ašigalio.
Ledo atsiradimo priežastis atrodo akivaizdi, tačiau pagal skaičiavimus, tokio staigaus temperatūrų kritimo nepakanka, kad susidaręs ledas augintų masę, ir išliktų tokiame pavidale iki šių dienų.
Tyrimai parodė, kad esminį vaidmenį formuojantis ledui šiaurėje suvaidino ne tiek globalios temperatūros sumažėjimas, kiek tarp vasaros ir žemos temperatūrų skirtumo staigus išaugimas (net 7 laipsniais pagal Celsijų). Kelių šimtmečių bėgyje vasaros temperatūros žymiai išaugo, dėl to vandenynų vanduo intensyviau garavo. O žiemos temperatūros, atitinkamai, buvo daug žemesnės, nei anksčiau – išgaravęs vanduo iškrisdavo intensyvaus sniego pavidalu, tuo padedant augti ledo storiui ašigalyje. Taip pat svarbu buvo tai, kad vasarą vanduo Ramiojo vandenyno šiaurėje blogai išsimaišydavo. Skirtingi pagal druskingumą sluoksniai, prieš milijonus metų, lyg gyventų atskirai vieni nuo kitų – paviršiniai vandenys niekada nepatekdavo gilyn, įkaisdavo ir padidėdavo garavimas, o tuo pačiu šiaurės ašigalio atmosferos drėgmė.
Šio tyrimo dėka bus galima prognozuoti tolimesnius klimato pokyčius.
