Mūsų Galaktikos centrinė juodoji skylė šiuo metu nėra aktyvi, bet praeityje patyrė ne vieną aktyvumo epizodą. Paskutinis reikšmingas epizodas nutiko prieš kelis milijonus metų, jo metu buvo sukurti dešimties kiloparsekų aukščio Fermi burbulai, plintantys statmenai Galaktikos plokštumai.
Mažesniais mastais, keleto ir kelių dešimčių parsekų atstumu nuo Galaktikos centro, matyti daugybė aktyvumo pėdsakų, taip pat žvaigždėdaros paliktų juostų ir burbulų, kurie byloja apie nuolatos kintančias sąlygas arti juodosios skylės.
© Gabriele Ponti/MPE/INAF and Mark Morris/UCLA
Dabar pristatyti rentgeno stebėjimų duomenys atskleidžia dvi 150 parsekų aukščio struktūras, nusidriekusias nuo Galaktikos centro statmenai jos plokštumai.
Struktūros, pavadintos rentgeno kaminais, yra daugmaž cilindrinės; tiesa, šiaurinė yra apvalesnė už pietinę. Jos jungia juodosios skylės prieigas su Fermi burbulų apačia. Bendras medžiagos tankis kaminuose yra mažesnis, nei aplink juos, tačiau laisvųjų elektronų koncentracija – didesnė. Šios struktūros greičiausiai yra kanalai, likę nuo Fermi burbulų formavimosi laikotarpio; juos palaiko žvaigždžių spinduliuotės, vėjų ir supernovų sprogimų energija, plūstanti iš centrinės Galaktikos dalies.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
