2014 metais Europos kosmoso agentūra, kurianti „Galileo“ palydovinės navigacijos tinklą, patyrė nesėkmę – du šios sistemos palydovai buvo iškelti į netinkamą orbitą ir negalėjo būti naudojami padėties nustatymui, nes apie Žemę skriejo ne apskritimine, o elipsine orbita. Tačiau ne ideali orbita buvo panaudota kitu tikslu: mokslininkai suprato, kad ši įranga yra idealiai tinkama Alberto Einsteino Bendrajai reliatyvumo teorijai patikrinti, rašo sciencenews.org.
Bendroji reliatyvumo teorija byloja, kad gravitacija veikia ne tik erdvę, bet ir laiką: kuo giliau gravitaciniame lauke esate, tuo lėčiau bėga laikas. Tai reiškia, kad laikrodis, esantis aukščiau Žemės paviršiaus, sekundes skaičiuos greičiau nei esantis ant paviršiaus, kur gravitacijos poveikis yra stipresnis. Atsitiktinis palydovų iškėlimas ne į tą orbitą sukūrė galimybę atlikti kol kas patį tiksliausią šio efekto, vadinamo gravitaciniu raudonuoju poslinkiu, patikrinimą – darbo ėmėsi iškart dvi nepriklausomos mokslininkų grupės, kurios savo tyrimų rezultatus paskelbė gruodžio 7 dieną.
Palydovams apie Žemę sukantis elipsės formos orbita, jų atstumas iki planetos periodiškai tai padidėja, tai sumažėja – šis skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio taško yra apie 8500 kilometru.
Pasinaudojus itin tiksliais atominiais laikrodžiais, esančiais abiejuose palydovuose, mokslininkai turėjo galimybę stebėti, kaip aukščio pokytis veikia laiko tėkmės greitį. Kaip ir prognozavo genialusis mokslininkas, laikas periodiškai tai sulėtėdavo, tai pagreitėdavo labai maža sekundės dalimi. Eksperimentiniai laiko stebėjimo duomenys su teorine A. Einsteino prognoze sutapo iki tūkstantųjų procento dalių.
