Urane dvokia supuvusiais kiaušiniais. Taip juokauja mokslininkai ir perspėja, kad smarvė nėra pats blogiausias dalykas. Prieš užuodžiant bezdalų kvapą žmogų pražudytų mirtinas šaltis.
Planetos debesų viršutinė dalis iš dalies sudaryta iš vandenilio sulfido, tos pačios cheminės medžiagos, kuri sugedusiems kiaušinias suteikia nemalonų kvapą, rašoma independent.co.uk. Vandenilio sulfidas – tai bespalvės, labai nuodingos, degios dujos. Vos keletas įkvėpimų oro, kuriame yra didelė šių dujų koncentracija, gali nužudyti žmogų.
„Jei kuris nelaimėlis kada nors leistųsi pro Urano debesis, jam tektų užuosti tikrai ne pačius maloniausius aromatus. Tačiau tas, kuris bandytų nusileisti į Uraną, turėtų daug rimtesnių problemų nei dvokas“, – juokauja Oksfordo universiteto mokslininkas Patrickas Irwinas, kuris kartu su kolegomis tyrinėja planetą.
Mat išorinių Urano debesų temperatūra siekia apie -200 °C, o temperatūra planetos paviršiuje taip pat nelabai draugiška žmogui – maždaug – 58 °C. Urano debesų sudėtis mokslininkams ilgą laiką buvo neįmenama mįslė. Ją išspręsti padėjo teleskopas „Gemini North“. Atradimas reiškia, kad Uranas skiriasi nuo Neptūno ir Jupiterio. Šios Saulės sistemos planetos paviršiuje neturi vandenilio sulfido, viršutinis jų debesų sluoksnis sudarytas iš amoniako.
Uranas – pirmoji Saulės sistemos planeta, atrasta teleskopu. 1781 m. kovo 13 d. planetą atrado anglas Viljamas Heršelis. Planeta pavadinta seniausiojo graikų dievo Urano vardu. Uranas – planeta milžinė – jos skersmenyje būtų galima išrikiuoti 4 Žemės dydžio planetas, o iš planetos masės padaryti 14 Žemės dydžio planetų. Uranas skrieja 6,8 km/s greičiu ir Saulę apskrieja per 84 mūsų metus.
