Geoffrey Ozin ir jo kolegos iš Toronto universiteto, kaip jie teigia, visiškai atsitiktinai sukūrė sintetinius nanorotorius (Synthetic self-propelled nanorotors) su mentėmis, kurios 500 kartų plonesnės už žmogaus plauką. Tyrinėtojai naudojo nanolaidininkus, kurių vienas galas sudarytas iš aukso, o kitas - iš nikelio dalelių.
Auksiniu galu virbaliukai buvo pritvirtinti prie silicio plokštės, po ko mokslininkai nukreipė į juos vandenilio peroksidą. Tuo metu, kai auksas nereaguoja su juo, nikelis veikia kaip katalizatorius, ko rezultate gaunamas deguonis ir vanduo. Deguonies burbuliukai ant nikelio paviršiaus užtikrina „nano mentėms“ spyrį dujomis, ko dėka virbaliukai sukasi pastoviam artimu greičiu, kol nenutrūksta vandenilio peroksido tiekimas.
Reikia pažymėti, kad nanorotoriai sukurti ne pirmą kartą - 2000 metais kažką panašaus sukūrė amerikiečių mokslininkai. Tačiau tikromis nanomašinomis šiuos „propelerius“ laikyti negalima, nes tyrinėtojai kol kas negali jų valdyti, o ir vienų rotorių čia nepakanka.
