Floridos valstijos universiteto (JAV) eksperimentinės atominės fizikos profesorius Samas Taboras, vadovaujantis universiteto Superlaidaus greitintuvo laboratorijai, talkino tarptautinei mokslininkų grupei, eksperimentą atlikusiai GSI laboratorijoje Darmštate (Vokietija). Eksperimento metu dalelių kolaideryje buvo sukurti cigaro formos sidabro atomai. Mokslininkų nuostabai, šie atomai pasižymėjo iki šiol neregėtomis radioaktyviojo skilimo savybėmis – jie vienu metu „išspjaudavo“ po du laisvus protonus.
Kaip žinia, radioaktyviojo skilimo metu paprastai išskiriamas vienas iš trijų dalelių tipų: helio branduolys, sudarytas iš dviejų protonų ir dviejų neutronų, elektronas arba fotonas. Egzotiški sukurtieji atomai buvo su mažiau neutronų, nei būtų natūralioje atomo būsenoje. Buvo tikimasi, kad radioaktyviojo skilimo metu tokie atomai protonus išskyrinės po vieną. Bet dviejų susijusių protonų atskilimas iki šiol stebėtas nebuvo. Tai tapo nauja radioaktyvumo forma.
Mokslininkų atradimai aprašyti vieno iš žinomiausių ir įtakingiausių mokslo žurnalų „Nature“ sausio 19 dienos numeryje. GSI laboratorijoje S.Taboras su kolegomis ploną nikelio folijos plokštelę bombardavo kalcio atomų spinduliu. Dėl to kai kurie kalcio ir nikelio atomų branduoliai susiliejo ir susidarė sidabro atomai su mažesniu nei įprasta neutronų kiekiu. Dauguma šių atomų skilo įprastai, bet kai kurie protonus išskyrinėjo poromis. Neutronų trūkumas sidabro atomo branduolį deformavo taip, kad jie buvo ne rutulio, o storo cigaro formos. Kai kuriais atvejais protonų poros iššokdavo iš to paties cigaro galo, o kartais – iš priešingų. Tačiau visais atvejais protonų išsiskyrimas buvo idealiai sinchroniškas.
Dabar atliekami eksperimentai su branduoliais, kuriuose yra neutronų perteklius, mokslininkai turi pasistatę bazę, reikalingą tiesioginiams astrofizikai svarbių reakcijų ir branduolių stebėjimams.
