Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/2512/mokslininkai-atrado-kad-augalai-patys-gali-pasitaisyti-savo-pakitusius-genus/spausdinti/

Mokslininkai atrado, kad augalai patys gali pasitaisyti savo pakitusius genus

Publikuota: 2005-11-12 10:27
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: el. paštas eLIBRARY

Naujas atradimas metė iššūkį įprastoms paveldimumo teorijoms – mokslininkai surado, kad prieskoninis augalas pipirnė (Arabidopsis) gali pakeisti savo genų kodą, gautą iš tėvų, ir pakeisti jį tokiu, kokį turėjo ankstesnės kartos – seneliai ar proseneliai. Robert Pruitt iš Purdue universiteto su kolegomis šią savaitę išspausdino straipsnį, aprašantį naujai atrastą procesą, kuomet augalas tarsi sugebėjo ištaisyti savo atsitiktinę mutaciją.

Nors jau buvo žinoma, kad gyvi organizmai tą gali daryti, naujai surastas procesas yra labai mįslingas. Kadangi DNR sudaro dviguba spiralė, organizmai gali ištaisyti savo mutacijas, pasinaudoję vienos spiralės informacija kaip šablonu kitos spiralės pataisymui, bet naujasis tyrimas parodė, kad Arabidopsis dažnai ištaiso genų kodą abiejose DNR spiralėse. Jie aptiko, kad augalai, turintys mutacijas, sugebėjo atstatyti savo pirminį genetinį kodą, nors tos informacijos jau nebebuvo abiejose DNR spiralėse, ir tai vyko su didele, net kelių procentų, tikimybe.

Tai negali būti paaiškinta paveldėjimu, kuomet genai yra perduodami iš vienos kartos į kitą, ir mokslininkų grupė pasiūlė toeriją, kad ląstelėms DNR informacija iš savo senesnių protėvių yra perduodama kita forma, gal būt per ribonukleininę rūgštį (RNR), gana panašią į DNR. Šis procesas yra naujas būdas kaip augalai gali išvengti tam tikrų, galbūt žalingų, genų sekų iš savo tėvų, jas pakeisdami genais, gautais iš ankstesnių kartų.

Nors jis buvo aptiktas augaluose, autoriai iškėlė hipotezę, kad šis naujas genetinis mechanizmas turėtų būti naudojamas ir kituose gyvuosiuose organizmuose.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!