Pastarąjį dešimtmetį JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) Marso tyrinėjimo strategija koncentravosi ties vandens paieškomis. Vandens pėdsakų aptikta nugairintose uolienose, mineralų telkiniuose ir arktinėse lygumose.
Dabar mokslininkai teigia, kad atėjo laikas vėl ieškoti gyvybės – tai, ko kosmoso agentūra nėra tiesiogiai dariusi nuo 1976 m., kai misija „Viking“ grįžo tuščiomis rankomis.
Dabar NASA nori atgabenti Marso uolienų ir grunto pavyzdžius į Žemę.
Čia jie galėtų turi tiriami, ieškant fosilinių nežemiškos kilmės bakterijų pėdsakų arba cheminių ar biologinių užuominų, kurios galėtų būti paaiškinamos tik susiejant jas su gyvais organizmais.
NASA neišgali viena surengti tokios misijos, todėl neseniai suvienijo savo pastangas su Europos kosmoso agentūra kuriant bendrą projektą.
Kosmoso politikos ekspertai mano, kad, nepaisant pavojų ir didelės šio projekto kainos, laikas tokiai misijai yra tinkamas.
Manoma, kad bendras projektas kainuos apie 10 mlrd. JAV dolerių.
