Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/mokslas/22187/bakteriju-parasas/spausdinti/

Bakterijų „parašas“

Publikuota: 2010-03-18 10:03
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“
Inf. šaltinis: Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“

Liesdami daiktus, žmonės ant jų palieka ne tik pirštų, bet ir bakterijų atspaudus, kurie galbūt jau greitai padės tirti nusikaltimus.

Specialistai sukūrė technologiją, leidžiančią sudaryti unikalų genetinį „parašą“, kurį palieka skirtingų žmonių odos bakterijos. Ši genetinė informacija išlieka nepakitusi ilgą laiką, ir jos neveikia temperatūros, drėgmės ar apšvietimo pokyčiai.

„Kiekvienas iš mūsų, atlikdami dienos darbus, po savęs paliekame unikalų bakterijų šleifą, - sako JAV Kolorado universiteto profesorius Noah Fiereris. - Nors šis projektas yra dar pradiniuose etapuose, mes manome, kad ilgainiui technologija taps nauju įrankiu teismo medicinos ekspertams“.

Mokslininkai seniai žino, kad žmogaus organizmą - pradedant oda ir baigiant virškinimo sistema - yra kolonizavę milijardai bakterijų. Tyrimai atskleidė, kad šios kolonijos yra unikalios ne tik rūšimis, bet ir jų pasirinkta gyvenamąja vieta.

Žmones pagal jų bakterijų „braižą“ atpažįstančios technologijos tikslumas siekia 70-90 proc.
Žmones pagal jų bakterijų „braižą“ atpažįstančios technologijos tikslumas siekia 70-90 proc.

N. Fiererio komanda nusprendė išsiaiškinti, kiek pėdsakų šie mikroorganizmai palieka. Jie ištyrė savanorių grupės asmeninių kompiuterių klaviatūras ir atrado, kad kiekvienas žmogus turi ne tik savitą, bet ir ilgai išliekantį bakterijų „parašą“. Genetiniu požiūriu jis visais atvejais labiausiai atitikdavo bakterijas ant kompiuterio savininko rankų.

Kolorado universiteto mokslininkai jau anksčiau buvo atskleidę, kad paprastai mes rankose „nešamės“ vidutiniškai 150 skirtingų bakterijų rūšių, ir pas bet kurį kitą žmogų tų pačių mikroorganizmų rastume viso labo 13 proc.

„Kilo akivaizdus klausimas, ar galima atpažinti daiktus, paliestus tam tikrų žmonių“, - apie tyrimo pradžią pasakoja N. Fiereris.

Specialistai dviem savaitėms paliko bakterijų „parašus“ atvirame ore, kad pažiūrėtų, ar jie išnyks. „Atradimas mus tikrai nustebino, - sako profesorius. - Mes nežinojome, kokie atsparūs šie padarai“.

Tokie eksperimentai tapo įmanomais dėl sparčiai besivystančių technologijų genų sekvencionavimo srityje. Šiuo metu vykdomas kitas projektas, kuris surūšiuos visą genetinę informaciją, priklausančią žmogaus odoje, nosyje, plaukuose, ausyse ir virškinamajame trakte gyvenančioms bakterijoms.

Šie mikroskopiniai organizmai padeda mums virškinti maistą ir gali turėti įtakos odos būklei. Priešingai nei ligas sukeliantys mikrobai, jie nepasišalina taikant įprastinės higienos priemones: specialistų teigimu, delno paviršiaus bakterijų kolonijos atsikuria per kelias valandas po to, kai nuplauname rankas.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!