Kaip rašoma New Scientist, gyvybė Marse galėjo atsirasti Žemės gyventojų dėka. Bakterijos, atsitiktinai patekusios ten sudužus kosminiams aparatams, galėjo išgyventi gana nepalankiose „raudonosios planetos“ sąlygose.
Tyrimai parodė, kad viena iš bakterijų rūšių - Chroococcidiopsis sp.29 - gali išgyventi ultravioletinio spinduliavimo sąlygomis, kokios yra Marso paviršiuje dėl atmosferos nebuvimo. Nors daugelis bakterijų neišgyvendavo tiesiogiai paveiktos spindulių, tačiau net milimetrinio dirvos sluoksnio pakanka, kad mikroorganizmų gyvenimo laikas būtų pratęstas nuo 5 minučių iki paros.
NASA ekspertas Džonas Rummelis, komentuodamas eksperimentą, teigė, kad Marse yra pakankamai vietų, kur bakterijos gali išgyventi. Be to, neatmetama galimybė, kad dirvoje išliko „bakterijų-aborigenų“ sporos, kurios susidarė besikeičiant planetos klimatui. Būtent šių sporų ir ieško NASA marsaeigiai. „Atvežtieji“ mikrobai gali suklaidinti aparatus.
Mokslininkai mano, kad išgyvenusių bakterijų Marse nėra daug. Daugelis mikroorganizmų marsaeigių paviršiuje žuvo dar skrydžio į Marsą metu. Keletas sudužusių aparatų galėjo atnešti Žemės bakterijų į Marsą, tačiau dideli atstumai ir nežinomos jų kritimo vietos neleidžia to tiksliai nustatyti.
