2014 metais „Hablo“ teleskopo stebėjimai, atrodė, pateikė 99,9 procento patikimumo įrodymą, kad Jupiterio palydovas Europa pro ledo plutą švirkščia geizerius ir vandens garų čiurkšles. Tai daro Europą panašią į Saturno palydovą Enceladą, kuriame geizeriai patvirtinti jau seniau. Šis atradimas sukėlė didžiulį susidomėjimą, nes pliūpsniai leistų tiesiogiai paimti poledinio vandenyno medžiagos mėginių nenusileidžiant ant paviršiaus. Bet dabar mokslininkai iš naujo išnagrinėjo 14 metų „Hablo“ STIS spektrografo stebėjimų duomenis ir parodė, kad ankstesnis atradimas gali būti tiesiog statistinio triukšmo pasekmė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujojo tyrimo autoriai į analizę įtraukė du anksčiau ignoruotus efektus. Pirmasis – tikslus Europos padėties nustatymas kiekvienoje nuotraukoje. Teleskopo vaizdai palieka 1-2 pikselių paklaidas, o to pakanka pakeisti duomenų interpretaciją. Tai, kas anksčiau atrodė kaip geizerio signalas, gali būti tiesiog neidealaus lokalizavimo sukeltas efektas. Antrasis patobulinimas – visų žinomų Laimano alfa spinduliuotės šaltinių įtraukimas. Laimano alfa spindulius skleidžia sužadinti vandenilio atomai, tad jie yra bene pagrindinis būdas ieškoti kosmose skylančių vandens garų. Tačiau Europa turi ir nuolatinę vandenilio egzosferą – ploną vandenilio atomų sluoksnį, atsirandantį garuojant paviršiaus ledui. Atėmus egzosferos modelį iš stebėjimų, jokių lokalizuotų emisijos sustiprėjimų – geizerių ar čiurkšlių požymių – nebelieka nė vienoje nuotraukoje.
Visgi tyrėjai pabrėžia, jog ši analizė nereiškia, kad geizerių tikrai nėra, o tik kad dabartiniai duomenys nepakankami jų egzistavimui patvirtinti. Europa tebėra viena perspektyviausių gyvybės paieškos vietų Saulės sistemoje, o NASA zondas „Europa Clipper“, atvykstantis 2030 metais, turės kur kas geresnius instrumentus geizerių klausimui išspręsti.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Astronomy & Astrophysics“.
