Maždaug pusė Saulės tipo žvaigždžių turi kompanionę – dažniausiai tai dvinarės sistemos, nors būna ir gausesnių. Kaip tokios poros susidaro, astronomai diskutuoja jau ne vieną dešimtmetį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šiuo metu egzistuoja dvi pagrindinės hipotezės: disko fragmentacija, kai vienas masyvus dujų ir dulkių diskas aplink jauną žvaigždę tampa nestabilus ir suskyla, suformuodamas antrą žvaigždę čia pat; arba turbulentinė fragmentacija, kai byrančio molekulinių dujų debesies fragmentas dėl turbulencijos suskyla į du gumulus, juose susiformuoja po žvaigždę, kurios suartėja ir sukimba į porą.
Šios hipotezės duoda skirtingas prognozes apie žvaigždžių sukimąsi: jei jos gimė iš vieno disko, jų sukimosi ašys turėtų būti lygiagrečios; jei iš atskirų chaotiškų procesų – kryptys atsitiktinės.
Naujame tyrime mokslininkai, pasitelkę ALMA submilimetrinių bangų teleskopo duomenis, ištyrė 51 besiformuojančią dvinarę sistemą ir pateikia aiškų atsakymą: jos formuojasi iš vieno disko.
Šias jaunas žvaigždes dar gaubia dujų ir dulkių gumulai, tad jų sukimosi tiesiogiai matyti neįmanoma. Tačiau nuo jų ašigalių besiveržiančios dujų čiurkšlės, kurias ALMA atseka pagal anglies monoksido spinduliuotę, puikiai parodo sukimosi kryptį. Jei žvaigždės gimė iš to paties disko, čiurkšlės turėtų būti statmenos dvinarės sistemos orbitos plokštumai. Tarp 51 tirtos sistemos žvaigždžių tyrėjai aptiko čiurkšles net 38-ose sistemose; iš viso aptiktos 42 čiurkšlės. Tada jie statistiškai sumodeliavo jų kryptis, atsižvelgdami į žvaigždžių padėtį orbitoje ir tai, kad sistema stebima daugmaž atsitiktiniu kampu.
Taip jie nustatė, kad net 94 procentai čiurkšlių yra iš esmės statmenos dvinarės plokštumai, tiksliai kaip prognozuoja disko fragmentacijos hipotezė. Bet galbūt migruojančios poros laikui bėgant irgi galėtų susilyginti? Tyrėjų vertinimu, tai labai mažai tikėtina, o formavimasis vietoje – kur kas natūralesnis paaiškinimas.
Šie rezultatai svarbūs ne tik žvaigždžių formavimosi teorijai, bet ir planetų mokslui – supratimas, kaip susidaro dvinarės sistemos, padeda prognozuoti, kaip jose vėliau formuojasi planetos.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
