Jupiterio palydovas Ijo yra vulkaniškai aktyviausias kūnas Saulės sistemoje. Jį nuolat gniuždo ir tampo Jupiterio ir didžiųjų palydovų gravitacija, todėl palydovo gelmės stipriai kaitinamos. Jo paviršiuje priskaičiuojama šimtai ugnikalnių ir daugiau nei 400 vulkaninių įdubų – vadinamųjų paterų, kurios iš esmės yra lavos ežerai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar NASA „Juno“ zondo infraraudonojo instrumento JIRAM duomenys atskleidė, kad šių ežerų skleidžiama energija buvo gerokai neįvertinta.
Lavos ežerai turi dvi skirtingos temperatūros zonas: centrinę plutą – sustingusios lavos zoną, kur temperatūra siekia apie 220–230 kelvinų, – ir pakraštinį žiedą, kur šviežia, dar nespėjusi atvėsti, magma įkaitusi iki 900 kelvinų. Ankstesnės šiluminės galios vertinimo metodikos rėmėsi infraraudonaisiais stebėjimais, kurie puikiai fiksuoja karštus pakraščius, bet praktiškai nemato vėsesnės centrinės plutos. Tačiau centrinė pluta užima kur kas didesnį plotą nei siautas pakraštinis žiedas, todėl jos bendra šiluminė galia, nepaisant žemesnės temperatūros, yra milžiniška.
Tyrėjai išanalizavo 32 lavos ežerus ir nustatė, kad tikroji jų spinduliuojama šiluminė galia gali būti iki dešimties kartų didesnė nei pagal ankstesnius įverčius. JIRAM prietaiso duomenys taip pat leido apskaičiuoti plutos atsinaujinimo tempą: 200 kelvinų temperatūros pluta yra maždaug 13 metų senumo, o statistiniai modeliai rodo, kad paviršius atsinaujina maždaug kas dešimtmetį.
Šis rezultatas iškart užmena mįslę, nes tiek „Voyager“ nuotraukose iš 1979 metų, tiek „Galileo“ iš praeito amžiaus paskutinio dešimtmečio, tiek dabartinėse „Juno“ nuotraukose ežerų forma atrodo nepakitusi, nors paviršius per tiek laiko turėjo ne kartą pasikeisti.
Tyrėjai pripažįsta, kad atsakymo neturi, mat JIRAM negali tiesiogiai nustatyti plutos storio, tad skaičiavimuose remiamasi senesniais duomenimis, o ekstrapoliacija visiems 400 paterų gali būti per drąsi, nes ne visos yra lavos ežerai. Tačiau aišku, kad ankstesni Ijo spinduliuojamos energijos vertinimai buvo reikšmingai per maži.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
