Pirmosios žvaigždės, gimusios vos keli šimtai milijonų metų po Didžiojo Sprogimo, buvo sudarytos beveik vien iš vandenilio ir helio – vienintelių elementų, egzistavusių iškart po Didžiojo sprogimo. Šios žvaigždės švietė ryškiai, gyveno trumpai ir žuvo sprogimais, paskleidusiais į aplinką pirmuosius sunkesnius elementus. Šių pirmosios kartos žvaigždžių tiesiogiai stebėti neįmanoma, nes jos visos jau seniai žuvusios. Tačiau jų tiesioginiai palikuonys, antrosios kartos žvaigždės, galėjo būti pakankamai mažos ir išlikti iki mūsų dienų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar astronomai, naudodami SDSS-V apžvalgos duomenis ir aukštos skyros spektrus, atrado tokią žvaigždę. Sunkiųjų elementų kiekis joje – mažiau nei 0,005 procento Saulės vertės, arba mažiau nei viena dalis milijone. Tai daro ją „švariausia“ žinoma žvaigžde Visatoje. Sunkiųjų elementų kiekis joje dvigubai mažesnis nei ankstesnės rekordininkės, o geležies – net 40 kartų mažiau nei turi geležimi skurdžiausia iki šiol žinota žvaigždė. Žvaigždė yra raudonoji milžinė, ji atrasta Paukščių Tako pakraštyje, apie 25 kiloparsekų atstumu nuo Žemės. ESA „Gaia“ palydovo duomenys parodė, kad ji gimė ne Paukščių Take, o Didžiojo Magelano Debesies, palydovinės galaktikos, hale. Laikui bėgant mūsų Galaktikos gravitacija ją prisitraukė.
Žvaigždės sunkiųjų elementų pasiskirstymas atitinka modelius, kuriuose medžiagą sukūrė viena pirminė supernova, kilusi iš maždaug 30 Saulės masių pirmykštės žvaigždės. Atrastoji žvaigždė yra daugiau nei dešimt kartų chemiškai švaresnė nei tolimiausios žinomos galaktikos, šiuo metu stebimos James Webb teleskopu, kurių šviesa mus pasiekia iš 300-400 milijonų metų amžiaus Visatos. Tai rodo, kad tos galaktikos jau buvo gerokai praturtintos sunkiaisiais elementais, o pirmosios žvaigždės formavosi bent keliais šimtais milijonų metų anksčiau.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
