Saulės magnetinis laukas valdo jos aktyvumą – 11 metų dėmių ciklą, galingus vainikinės masės išmetimus, galinčius sutrikdyti palydovų ir elektros tinklų Žemėje veiklą, ir kitus reiškinius. Tačiau procesai, generuojantys šį lauką giliai Saulės viduje, iki šiol buvo beveik neprieinami stebėjimams.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar tyrėjai, analizuodami daugiau nei dešimtmetį Saulės dinamikos observatorijos helioseisminių matavimų, aptiko naujo tipo bangas, sklindančias po visa Saule, kurias valdo Saulės vidinis magnetinis laukas. Tai magnetiškai paveiktos Rossby bangos – didelio masto svyravimai, kuriuos sukelia besisukantys skysčiai. Rossby bangos sklinda ir Žemės atmosferoje ir vandenynuose bei veikia planetos orus, tačiau čia magnetinis laukas neturi reikšmingos įtakos. Saulėje tyrėjai aptiko du tokių bangų tipus: vienos sklinda lėtai, o kitos, silpnesnės, – greitai. Šios bangos, panašu, sklinda ne paciame paviršiuje, o bent 2 % Saulės spindulio gelmėje. Be to, jos silpnesnės už anksčiau aptiktas visiškai hidrodinamines Rossby bangas.
Svarbiausia rezultatų dalis – bangų dažniai atitinka teorines prognozes apie tai, kaip turėtų elgtis magnetiškai modifikuotos bangos, o modifikacija priklauso nuo magnetinio lauko stiprumo. Jei šis laukas yra konvekcijos zonos apačioje, maždaug trečdalio Saulės spindulio gelmėje, jo stipris siektų apie 5 000 gausų, arba 10 tūkstančių kartų daugiau, nei Žemės ar Saulės paviršiuje. Tokie skaičiai dera su ankstesniais Saulės virpesiais paremtais vertinimais ir su teorijomis apie Saulės dinamo veikimą.
Saulės dinamas yra mechanizmas, kuriuo konvekcija ir sukimasis kartu generuoja magnetinį lauką. Jis atsakingas ir už Saulės aktyvumo ciklą, tačiau jo tikslus veikimas tebėra viena didžiausių astrofizikos mįslių. Šios naujai aptiktos bangos atveria langą tiesiai į tą regioną, kur dinamas greičiausiai veikia, ir gali padėti tiksliau prognozuoti Saulės aktyvumą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
