Saulės sistemos formavimosi metu protoplanetinį diską persmelkė silpnas, bet plačiai pasklidęs magnetinis laukas. Jis turėjo įtakos medžiagos judėjimui ir planetų augimui. Stingdamos uolienos užfiksavo informaciją apie lauko stiprumą, kuri išliko milijardus metų; tai vadinama natūraliąja liekamąja magnetizacija.
Asteroidas Ryugu – mažas, anglimi turtingas ir primityvus kūnas – yra savotiška laiko kapsulė, sauganti medžiagą iš pačių ankstyviausių Saulės sistemos dienų. 2020 metais Japonijos zondas „Hayabusa2“ pargabeno jo mėginius į Žemę, kur jie buvo kruopščiai saugomi nuo papildomo magnetinio poveikio.
Dabar mokslininkai atliko iki šiol didžiausią šių mėginių paleomagnetinę analizę – išmatavo 28 submilimetrinių Ryugu dalelių magnetizaciją. Net 23 dalelės pasirodė turinčios stabilius magnetizacijos signalus, o kai kurios turėjo net du atskirus komponentus. Be to, kai kurių dalelių viduje magnetizacijos kryptys skiriasi skirtingose vietose. Tai reiškia, kad magnetizacija buvo įgyta dar prieš galutinį dalelių sukietėjimą ir niekaip negali būti paaiškinta vėlesne tarša, pavyzdžiui, surinkimo ar transportavimo metu
Tyrėjai nustatė, kad ši magnetizacija greičiausiai yra cheminės prigimties. Tai reiškia, kad ji atsirado augant mažyčiams mineralo magnetito kristalams, kai Ryugu motininiame kūne uolienos dar sąveikavo su skystu vandeniu. Vadinasi, dalelės išsaugojo magnetinio lauko įrašą iš labai ankstyvo Saulės sistemos laikotarpio, maždaug 3–7 milijonai metų po jos susidarymo.
Šie duomenys padės tiksliau nustatyti, kokiomis fizinėmis sąlygomis formavosi ir kito medžiaga protoplanetiniame diske.
Tyrimo rezultatai publikuojami „JGR Planets“.
