Visiško Saulės užtemimo metu Mėnulis trumpam uždengia ryškų Saulės diską ir atsiveria galimybė stebėti santykinai blyškų vainiką – karštą Saulės atmosferą, kurios temperatūra siekia milijonus laipsnių. Vainikas veikia kaip tarpininkas, per kurį Saulės magnetinė energija perduodama į tarpplanetinę erdvę. Čia formuojasi Saulės vėjas, kyla žybsniai ir metami plazmos pliūpsniai, kurie veikia palydovus, ryšio sistemas ir elektros tinklus Žemėje.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Arti Saulės paviršiaus vainike stebimas dar vienas struktūrų tipas, vadinamas sūkuriniais žiedais (angl. vortex rings), bet iki šiol nežinojome, ar jie išsilaiko toldami nuo žvaigždės. Dabar astronomų komanda, išanalizavusi daugiau nei dvylikos metų – viso Saulės ciklo – užtemimų stebėjimus, pirmą kartą aiškiai identifikavo ir atsekė įvairaus pobūdžio turbulentiškų struktūrų raidą vainike.
Aukštos erdvinės skyros užtemimų nuotraukose tyrėjai aptiko dviejų rūšių turbulencijos požymius. Jau minėti sūkuriniai žiedai primena dūmų žiedus, kylančius nuo laužo ar pypkės, o banginiai Kelvino-Helmholco (KH) nestabilumai panašūs į susiraičiusius debesis Žemės danguje ar garą iš verdančio arbatinuko. Abiejų struktūrų kilmės vieta – protuberantai, dideli, kilpiniai dariniai, kuriuose plazma yra gerokai vėsesnė ir tankesnė nei supančiame vainike. Ten, kur šios kontrastingos terpės susiduria, staigūs temperatūros ir tankio pokyčiai sukelia nestabilumus.
Pagrindinis tyrimo atradimas – sūkuriniai žiedai neišsisklaido arti Saulės, bet keliauja tolyn su Saulės vėju. Tiek žiedai, tiek KH nestabilumai toldami nuo Saulės didėja vienodai: iš pradžių palengva, o nutolę maždaug trigubai toliau nei Saulės spindulys paspartėja. Panašiai keičiasi ir jų greitis: palyginus užtemimų vaizdus su „Parker Solar Probe“ zondo duomenimis, nustatyta, kad sūkuriai toliau nei trijų Saulės spindulių atstumu juda vidutiniškai apie 249 km/s greičiu, o prie pat paviršiaus – vos keliolikos km/s. Tokia tendencija puikiai dera su lėtojo Saulės vėjo greičio profiliu. Vadinasi, turbulencija, gimstanti Saulės paviršiuje, išlieka nepakitusi milžiniškais atstumais ir gali būti svarbi tiek vainiko kaitinimui, tiek Saulės vėjo formavimuisi.
