Saulės žybsniai, pataikę į Žemę ar mūsų palydovus, gali sutrikdyti elektros tinklus, palydovų ryšius, GPS navigaciją ir kelti pavojų astronautams. Kuo žybsnis galingesnis, tuo pavojingesnis, tačiau ir prognozuoti juos sudėtingiau. Priežastis paprasta: mažesnių žybsnių vyksta daugiau, taigi apie juos daugiau ir žinome. O galingiausi, vadinamieji superžybsniai, nutinka vos keletą kartų per metus ar rečiau, be to, jie trunka gana trumpai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar tarptautinė mokslininkų grupė pasiūlė iš esmės naują superžybsnių prognozės būdą: užuot bandžius numatyti konkretų žybsnio momentą, jie identifikuoja ilgesnius laiko langus – nuo kelių mėnesių iki metų – kai superžybsnių tikimybė stipriai išauga. Tyrėjai išanalizavo beveik 50 metų (1975–2025) stebėjimų duomenis žemos energijos rentgeno spindulių diapazone ir atrado du pasikartojančius ciklus – 1,7 metų ir 7 metų periodų svyravimus, kurie, sutapdami tam tikromis fazėmis, stipriai padidina ekstremalaus aktyvumo tikimybę. Taip pat jie aptiko magnetinio lauko jungtis tarp Saulės fotosferos (paviršinio sluoksnio) ir vainiko, kuriose kaupiasi magnetinė energija; zonos, kur tai vyksta, yra palankiausios superžybsniams kilti.
Sujungę laiko ir erdvės rodiklius, tyrėjai prognozuoja du pagrindinius pavojaus langus dabartiniame, 25-ajame, Saulės aktyvumo cikle: 2025 metų vidurys–2026 metų vidurys, kai aktyviausias turėtų būti pietinis Saulės pusrutulis, ir 2027 metų pradžia–vidurys, kai aktyvumas persikels į šiaurinį. Prognozę netikėtai patvirtino zondo „Solar Orbiter“ duomenys: tuo metu, kai straipsnis jau buvo pateiktas recenzavimui, paskelbta apie nematomoje Saulės pusėje aptiktus kelis superžybsnius. Vienas jų siekė X16,5 klasę ir buvo vienas galingiausių per pastaruosius dešimtmečius.
Žybsniai įvyko 2024 m. gegužę, kai modelis irgi prognozavo aukštą jų tikimybę; be to, žybsniai kilo toje Saulės dalyje, kurią prognozavo modelis. Tokia prognozavimo sistema galėtų duoti palydovų operatoriams ir energetikos tinklų valdytojams bent keletą metų pasiruošti pražūtingiems žybsniams, o tai – reikšminga pažanga, lyginant su dabartinėmis kelių valandų prognozėmis.
Tyrimo rezultatai publikuojami „JGR Space Physics“, galingųjų audrų 2024 metais aprašas – „The Astrophysical Journal“.
