Nežemiškų civilizacijų signalų paieškos, arba SETI, paprastai remiasi prielaida, kad protinga gyvybė neišvengiamai sukuria technologijas, leidžiančias bendrauti tarpžvaigždiniais atstumais. Tačiau naujame straipsnyje mokslininkai teigia, kad ši prielaida ignoruoja esminį veiksnį – iškastinį kurą, ypač anglis.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jų argumentas paprastas: Žemėje pramoninę revoliuciją įžiebė būtent anglys, nes jos telkiasi negiliai ir buvo lengvai pasiekiamos, priešingai nei nafta ir dujos, slypinčios kilometrų gylyje. Anglių energija leido pasiekti pakankamai aukštas temperatūras plienui lydyti, o plieniniai grąžtai savo ruožtu atvėrė kelią prie gilių naftos ir dujų atsargų. Taip prasidėjo grandininė technologijų reakcija, galiausiai atvedusi prie radijo teleskopų ir tarpžvaigždinės komunikacijos.
Autoriai pabrėžia, kad alternatyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip branduolinė, Saulės ar vėjo energija, patys reikalauja pažangios metalurgijos ir inžinerijos, kuri be anglių nebūtų buvusi įmanoma. Tačiau didelių anglių telkinių susidarymas Žemėje buvo įmanomas tik sutapus daugeliui sudėtingų aplinkybių: apie 90 procentų pramoninei revoliucijai reikalingų anglių susiformavo per maždaug 70 milijonų metų laikotarpį Karbono ir Permo geologiniuose perioduose, kai atogrąžų pelkių miškai buvo palaidoti tektoninėse įgriuvose, o Žemės plutos plokščių judėjimas sukūrė tinkamas sąlygas jų išsaugojimui ir lėtam virsmui anglimis. Virsmui reikėjo ir laiko, tad mums pasisekė ir tuo atžvilgiu, kad anglys „subrendo“ 100 milijonų metų prieš atsirandant protingai civilizacijai.
Ar kitose planetose įvykiai klostysis panašiai, visiškai negarantuota. Kitokio lengvai prieinamo energijos šaltinio, galinčio pradėti pramonės perversmą, nežinome. Taigi tyrimo autoriai siūlo į Dreiko lygtį, kuria vertinamas civilizacijų skaičius Galaktikoje, įtraukti papildomą narį anglių tikimybei. Jie daro išvadą, kad pažangios technologinės civilizacijos gali būti dar retesnės, nei manyta pagal ir taip skeptišką „Retos Žemės“ hipotezę.
Tyrimo rezultatai publikuojami „International Journal of Astrobiology“.
