Skaitmeninių paslaugų prieinamumas tampa nebe gera valia, o būtinybe. Nuo birželio 28 dienos visos Europos Sąjungos (ES) šalys privalo užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos būtų lengviau prieinamos visiems, taip pat ir žmonėms su negalia. Tai įtvirtina ES Prieinamumo direktyva, kuri Lietuvoje gali pagerinti skaitmeninę patirtį daugiau kaip 230 tūkst. žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tikiuosi, kad dėmesys prieinamumui taps savaime suprantama praktika, o ne tik formalumu ar reikalavimu. Norėčiau, kad įmonės skatintų grįžtamąjį ryšį ir nebijotų skundų. Prieinamumas nėra vienkartinis uždavinys – tai nuolatinis procesas. Keičiantis technologijoms ar atnaujinus svetainę, kai kurios funkcijos gali tapti neprieinamos, tad svarbu turėti sistemą, leidžiančią greitai reaguoti ir taisyti nesklandumus“, – teigia Vilmantas Balčikonis, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) viceprezidentas.
Verslas turėtų matyti žmogų
2024 m. pabaigoje Lietuvoje gyveno 231 tūkst. žmonių su negalia. Siekdama savo paslaugas kuo geriau pritaikyti visiems žmonėms, skaitmeninių paslaugų bendrovė „Bitė“ dar prieš dvejus metus pradėjo diegti specialius sprendimus.
„Bendradarbiaujame su skirtingomis organizacijomis, vienijančiomis žmones su negalia. Visi „Bitės“ salonai yra draugiški judėjimo negalią turintiems žmonėms, o didžiausiuose Lietuvos miestuose, kur kasdien atvyksta ir daugiausiai žmonių, įdiegti papildomi universalaus dizaino ir aptarnavimo sprendimai, užtikrinantys dar didesnį paslaugų prieinamumą“, – sako Arūnas Mickevičius, „Bitės“ generalinis direktorius.
Taip pat didžiausiuose „Bitės“ salonuose užtikrinama sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga, o darbuotojai yra apmokyti aptarnauti žmones su negalia.
Pasak A. Mickevičiaus, per kelerius metus pavyko sukurti ir unikalių paslaugų. El. parduotuvėje apsiperkantys žmonės gali pasirinkti specialųjį pristatymą: kurjeris ilgiau luktelės prie durų, skambučiu ar SMS žinute informuos apie savo atvykimą likus pusvalandžiui iki pristatymo. Taip pat „Bitė“ siūlo galimybę skambučio metu rašyti tekstą, kurį klausos negalią turintis pašnekovas gauna realiuoju laiku.
Vadovas pažymi, kad paslaugų prieinamumo gerinimas yra tęstinis procesas – ir toliau „Bitė“ diegs sprendimus, kurie padės bendrovės paslaugomis naudotis dar lengviau visiems.
„Bitė“ skiria daug jėgų, kad žmonėms su negalia Lietuvoje gyventi būtų lengviau ir kokybiškiau. Man labai svarbu, kad salonai yra prieinami ir atitinkamai pažymėti“, – teigia Ajana Lolat-Pažarauskienė, cerebrinį paralyžių turinti „Mulan fondo“ įkūrėja.
Žmonių su negalia atstovai sutinka, kad teigiamų pavyzdžių Lietuvoje yra, bet realus prieinamumo užtikrinimas atsilieka.
„Didelio pokyčio vien dėl direktyvos tikėtis sunku. Spėju, kad siekiant išvengti baudų, daugės imitacinio pritaikymo. O tie, kas norėjo pritaikyti aplinką žmonėms su negalia, tai sėkmingai daro ir darė anksčiau, nelaukdami valdžios prievolės“, – tikina A. Lolat-Pažarauskienė.
Kviečia pradėti nuo tinklapio
Šalyje veikia apie 85 tūkst. tinklapių lietuvių kalba. Būtent tinklapis dažnai yra pirmas informacijos šaltinis ar sąlyčio taškas su paslaugomis.
„Pastebiu augančią programuotojų kompetenciją, programavimo įrankiai padeda nepamiršti informacijos prieinamumo. Vis tik pasitaiko, kai prieinamumo principai taikomi fragmentiškai, ne iki galo suprantant jų esmę ir kokias kliūtis gali patirti žmogus, naudojantis pagalbines technologijas“, – vardija V. Balčikonis.
Pasak jo, reikšmingą darbą yra atlikusi „Bitė“.
„Tinklalapyje pateikta informacija apie produktus yra patogi, ją galima savarankiškai pasiekti naudojantis pagalbinėmis technologijomis. Paveikslėliai turi alternatyvų tekstą, prekių katalogas išdėstytas aiškiai, o pridėjus prekę į krepšelį, sistemos pokyčiai korektiškai atvaizduojami ekrano skaitytuvams – tai rodo, kad prieinamumas buvo sąmoningai įtrauktas į sprendimų kūrimą“, – akcentuoja LASS viceprezidentas.
