Pradedami valstybės iždo sistemos, kurioje centralizuotai bus administruojamos biudžetinių ir viešųjų įstaigų sąskaitos, sukūrimo darbai. Šiandien įsigalioja Finansų ministerijos ir UAB „Forbis“ pasirašyta sutartis dėl Vieningos iždo sąskaitos informacinės sistemos (VIKSVA) sukūrimo ir įdiegimo. Planuojama, kad pirmosios įstaigos ja galės naudotis nuo 2023 m. vidurio. Tokios sistemos sukūrimas leis valstybės pinigus valdyti racionaliau ir efektyviau – panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas.
Įdiegus VIKSVA, biudžetinių įstaigų, dalies viešųjų įstaigų ir kitų subjektų sąskaitos bus atidarytos valstybės ižde, t.y., valstybės iždas biudžetinėms įstaigoms ir kt. subjektams teiks sąskaitų tvarkymo, mokėjimo operacijų vykdymo, valiutos keitimo, mokėjimo infrastruktūros prieigos priemonių teikimo paslaugas.
Šiuo metu biudžetinės įstaigos naudojasi komercinių bankų paslaugomis – darbas su skirtingais bankais reikalauja tiek žmogiškųjų, tiek piniginių resursų, o po skirtingas sąskaitas išskirstytos lėšos yra mažiau efektyviai valdomos.
„Įdiegus naująją sistemą ir valstybės ižde centralizuotai valdant valstybės finansinius išteklius bus sudaryta galimybė taikyti vienodus kredito rizikos, likvidumo valdymo, finansavimo ir lėšų kontrolės standartus viešajame sektoriuje, didės atsiskaitymų operatyvumas“, – teigia VIKSVOS diegimo projekto vadovė, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorė Rasa Kavolytė.
Diegiama naujoji sistema palies beveik 500 įstaigų, kuriose su elektronine bankininkyste ir mokėjimo operacijomis dirba apie 1900 darbuotojų. Centralizuotai administruojant įstaigų sąskaitas, bus ne tik mažinamos su tuo susijusias sąnaudos, bet ir racionaliau naudojami žmogiškieji resursai. Vietoj kelių skirtingų bankinių sistemų darbuotojai jungsis prie vienos Finansų ministerijos valdomos sistemos, taigi, sumažės darbo laiko sąnaudos, skirtos bankinių sistemų integracijai, su mokėjimo paslaugomis susijusiems viešiesiems pirkimams, sąskaitų administravimui, patiems mokėjimų pavedimams atlikti ir pan.
Planuojama, kad pirmosios įstaigos naujosios sistemos privalumais galės pradėti naudotis nuo 2023 m. vidurio, pirmiausia prijungiant mažiausius finansinius srautus turinčias įstaigas. Visos įstaigos prie naujos tvarkos pereitų iki 2028 m. Galimybę laikyti lėšas valstybės ižde turės ir savivaldybės bei aukštosios mokyklos, tačiau tai nebus prievolė.
Skaičiuojama, kad dėl sumažėjusių valstybės skolinimosi apimčių ir sąnaudų, biudžetinių įstaigų mokėjimų pavedimų bei sąskaitų aptarnavimo išlaidų, kasmet būtų sutaupoma apie 2,6 mln. eurų.
