Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/kompiuterija/64653/nematoma-gresme-mobiliajai-bankininkystei-skirti-trojan-pakeitimai-pasieke-auksciausia-taska/spausdinti/

Nematoma grėsmė: mobiliajai bankininkystei skirti „Trojan“ pakeitimai pasiekė aukščiausią tašką

Publikuota: 2018-08-09 16:22
Tematika: Kompiuterija
Inf. šaltinis: Pranešimas spaudai

Mobiliajai bankininkystei skirti „Trojan“ virusai pateko į 2018 m. antrojo ketvirčio elektroninių galvos skausmų sąrašo viršūnę. Tokių modifikuotų diegimo paketų, kurie padeda užpuolikams išvengti saugumo sprendimų ir leidžia plėsti savo arsenalą, skaičius pasiekė daugiau nei 61 000. Nuo 2018 m. pirmojo ketvirčio šis skaičius išaugo daugiau nei tris kartus bei padvigubėjo, lyginant su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu. Tai tik viena iš pagrindinių „Kaspersky Lab“ antrojo metų ketvirčio IT grėsmių ataskaitos išvadų.

„Trojan“ virusai skirti mobiliajai bankininkystei, tai viena iš labiausiai liūdnai pagarsėjusių kenkėjiškų programų rūšių, nes jie leidžia pasisavinti pinigus tiesiai iš mobiliųjų vartotojų banko sąskaitų. Šio tipo atakos yra patrauklios lengvo pelno ieškantiems kibernetiniams nusikaltėliams iš viso pasaulio. Kenkėjiška programa paprastai būna užslėpta kaip teisėta programa, kad pritrauktų žmones ją įdiegti į savo mobiliuosius. Kai bankininkystės programėlė aktyvi, „Trojan“ virusas įjungia savo sąsają, kuri pakeičia banko programėlės sąsają. Vartotojui įvedus kredencialus, kenkėjiška programa pavagia šią informaciją.

Antrasis 2018 m. ketvirtis patyrė didžiulį šios rūšies „Trojan“ virusų antplūdį (61 045), šis skaičius yra aukščiausias per visą „Kaspersky Lab“ tokių grėsmių stebėjimo laikotarpį. Didžiausią įtaką šiam skaičiui padarė „Trojan Hqwar“ kūrėjai, jų virusas sudarė apie pusę aptiktų modifikacijų. „Trojan Agent“ užėmė antrą vietą su maždaug 5000 diegimo paketų. 2018 m. antrąjį ketvirtį labiausiai nuo šios mobiliosios grėsmės nukentėjo JAV (0,79 %), Rusija (0,7 %) ir Lenkija (0,28 %). Palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, Rusija ir JAV apsikeitė vietomis, o Lenkija šoktelėjo iš 9 vietos į 3 vietą – daugiausia dėl itin aktyvaus Trojans.AndroidOS.Agent.cw ir Trojan-Banker.AndroidOS.Marcher.w. modifikacijų platinimo.

Pasak „Kaspersky Lab“ ekspertų, toks didelis skaičius gali būti pasaulinės kenkėjiškų programų tendencijos dalis, nes bendras kenkėjiškų mobiliųjų programų skaičius taip pat padidėjo daugiau nei 421 000, lyginant su ankstesniu ketvirčiu. „Antrasis šių metų ketvirčio grėsmių kraštovaizdis kelia susirūpinimą dėl mobiliųjų vartotojų saugumo. Bendras kenkėjiškų programų diegimo paketų augimas, ypač susijęs su bankininkyste, rodo, kad kibernetiniai nusikaltėliai nuolatos kuria naujus programų pakeitimus, kad jos taptų dar tobulesnės ir sunkiau pastebimos saugumo priemonėms. Artimiausiais mėnesiais vartotojai ir saugumo pramonė turėtų būti labai atsargūs ir budrūs, nes ši tendencija ir toliau auga“, – sako Victor Chebyshev, „Kaspersky Lab“ saugumo ekspertas.

Kita internetinių grėsmių statistika iš 2018 m. antrojo ketvirčio ataskaitos:

  • „Kaspersky Lab“ sprendimai aptiko ir atrėmė 962 947 023 kenkėjiškus internetinius išpuolius 187 šalyse visame pasaulyje (pastebėtas daugiau kaip 20 % augimas, lyginant su ankstesniu laikotarpiu)
  • Antivirusiniai interneto komponentai aptiko 351 913 075 unikalius piktybinius URL (tai 24 % daugiau nei ankstesniu laikotarpiu)
  • Kenkėjiškų programų bandymai pavogti vartotojų pinigus per internetinę bankininkystę buvo užregistruoti 215 762 vartotojų kompiuteriuose (šis skaičius išaugo šiek tiek daugiau nei penkiais procentais)
  • „Kaspersky Lab“ failų antivirusinė aptiko 192 053 604 unikalius kenkėjiškus ar nepageidaujamus objektus (pastebėtas dviejų procentų augimas, lyginant su ankstesniu laikotarpiu)
  • „Kaspersky Lab“ produktai, skirti mobiliesiems įrenginiams, taip pat aptiko 1 744 444 piktybiškus diegimo paketus (šis skaičius išaugo beveik 32 %).
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!