Lietuvos nacionalinis muziejus šių metų rugsėjį pristatys pirmąją tokio masto parodą, skirtą Lietuvos aukštųjų technologijų istorijai, prie kurios jungiasi ryškiausi Lietuvos technologijų sektoriaus vardai, tarp kurių – „Atrandi Biosciences“, „Ekspla“, Inovacijų agentūra, „Integrated Optics“, Lietuvos lazerių asociacija, „Light Conversion“, „NanoAvionics“, „Optoman“, „Telia“, „Teva“, „ThermoFisher“, „Unicorns Lithuania“, Vilniaus universitetas ir kiti. Tikimasi, kad tai bus ne tik reikšminga paroda, bet ir impulsas mokslo ir technologijų istorijos krypties plėtojimuisi Lietuvoje.
Mokslų akademijos Biochemijos instituto darbuotojas, chemijos mokslų kandidatas M. Šalkauskas. 1975 m. / Fotografas Eugenijus Šiško
Pasaulinio lygio istorija, kuri dar nedokumentuota
Lietuva šiandien yra tarp pasaulio lyderių lazerių technologijų srityje, tarptautiniu mastu konkurencinga biotechnologijų ir informacinių technologijų sektoriuose, o kosmoso technologijų ir robotikos srityse per pastarąjį dešimtmetį tapo matoma ir sparčiai augančia Europos ekosistemos dalimi. Nepaisant to, iki šiol šalies aukštųjų technologijų istorija buvo fiksuojama tik fragmentiškai; ji ir šiandien nėra nuosekliai kaupiama, dokumentuojama ar pristatoma muziejinėje erdvėje kaip istorinis pasakojimas. Dažniau ši tema pristatoma, kai kalbama apie technologijų veikimo principą ir to parodymą interaktyviomis priemonėmis.
„Lietuvoje turime pasaulinio lygio technologijų sektorių, tačiau jo istorija yra išsibarsčiusi įvairių universitetų laboratorijose, įmonių archyvuose, privačiuose stalčiuose ar tiesiog žmonių atmintyje ir nėra institucionalizuota. Šia paroda norime užpildyti vakuumą ir pradėti ilgalaikį procesą – telkti, saugoti ir pristatyti Lietuvos aukštųjų technologijų paveldą taip, kaip tai daro didžiausi pasaulio muziejai“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.
Anot mokslo istoriko dr. Ramūno Kondrato, užsienyje mokslo istorijos ir technologijos kolekcijos jau seniai yra nacionalinės tapatybės dalis: JAV didžiausios kolekcijos randasi Smitsono institucijos Nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje, Nacionaliniame oro ir erdvės muziejuje ir Nacionaliniame gamtos istorijos muziejuje, o Europoje – Vokietijos mokslo ir technikos muziejuje ir Mokslo muziejuje Londone.
„Mokslo ir technologijų istorija padeda suprasti, kaip vystosi žmonių visuomenės, kodėl tam tikros idėjos triumfuoja ir kaip susiformavo mūsų dabartinis pasaulis. Ką mes šiandien darytume be savo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų? Kaip mes būtume išgyvenę Covido pandemiją be biotechnologijų, kurios sukūrė vakcinas?“, – teigia dr. R. Kondratas.
Rengiant parodą, buvo pasitelkti mokslininkai, inovacijų kūrėjai ir aukštųjų technologijų įmonės, kuriose iki šiol gyva ankstyvųjų tyrėjų ir kūrėjų patirtis – perduodama per žmones, darbus ir tęsiamas technologines tradicijas.
„Lietuvos technologijų sektorius yra nepaprastai stiprus, bet jo istorija – trapi. Ji slypi prototipuose, pirmuosiuose eksperimentuose, ranka braižytuose brėžiniuose, studentų projektuose, pirmuose lazeriuose, pirmuose robotuose, pirmuose palydovuose. Jei dabar to nesurinksime, po kelių dešimtmečių šios istorijos tiesiog nebeturėsime, todėl ir toliau kviečiame atsiliepti visus, kurie turi su Lietuvos technologijų istorija susijusių daiktų, dokumentų, prototipų, nuotraukų ar istorijų, galinčių papildyti mūsų pasakojimą“, – sako LNM Istorijų namų vadovė, parodos kuratorė Simona Širvydaitė-Šliupienė.
Parodos partneriai – kokybės garantas
Prie rugsėjo mėnesį Istorijų namuose atidaromos parodos „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ kūrimo jungiasi ryškiausi Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus vardai – įmonės, mokslininkai ir inovacijų lyderiai, kurių darbai šiandien formuoja šalies reputaciją pasaulyje.
Jų dalyvavimas tampa ne tik profesionalumo garantu, bet ir simboliniu gestu: technologijų bendruomenė pirmą kartą taip plačiai ir vieningai įsitraukia į nacionalinį muziejinį projektą.
„Ši paroda yra bendras darbas, kuomet pasakojimas kuriamas istorikų ir technologijų sektoriaus dialogo būdu. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija bus ne tik papasakota, bet ir išgirsta bei išsaugota. Tai pirmas kartas, kai tiek daug sričių atstovų susiburia tam, kad sukurtų vieną pasakojimą apie Lietuvos inovacijų raidą“, – sako S. Širvydaitė-Šliupienė.
Parodoje bus pristatytos penkios aukštųjų technologijų sritys – lazeriai, biotechnologijos, kosmoso technologijos, robotika, informacinės technologijos, taip pat šalies startuolių istorija. Kiekviena jų bus kuriama bendradarbiaujant su tos srities mokslininkais, asociacijomis ir įmonėmis, tarp kurių – „Atrandi Biosciences“, „Ekspla“, Inovacijų agentūra, „Integrated Optics“, Lietuvos lazerių asociacija, „Light Conversion“, „NanoAvionics“, „Optoman“, „Telia“, „Teva“, „ThermoFisher“, „Unicorns Lithuania“, Vilniaus universitetas ir kiti.
Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė Kristina Ananičienė atkreipia dėmesį, jog ši paroda leis pažymėti 60-ąsias pirmojo lazerio įžiebimo Lietuvoje metines, kai 1966 metais Vilniaus universitete buvo įžiebtas pirmasis lazeris, ir kartu prisiminti bendruomenės žmones, jų istorijas bei įvykius: „Džiugu, kad atsiranda galimybė Lietuvos technologijų raidą pristatyti kaip vientisą pasakojimą. Tai leis dar kartą įsitikinti, kad Lietuvoje turime kuo didžiuotis ir ką parodyti. Lietuvos lazerių sektorius šiandien pasaulyje žinomas dėl savo bendruomenės, technologijų ir pasiekimų. Tai, žinoma, neatsirado staiga.“
Kiekvienoje temoje lankytojai pirmiausia išvys laiko juostą, atskleidžiančią srities raidą, vėliau – originalius eksponatus, kurių dalis bus pristatoma pirmą kartą. Kiekvienoje dalyje bus išryškintos asmenybės, kurių darbas formavo Lietuvos technologinį identitetą, o meniniai akcentai leis pažvelgti į technologijas iš kūrybinės perspektyvos. Interaktyvūs sprendimai suteiks galimybę patirti technologijų veikimą iš arti.
Kartu su įmonėmis prie parodos prisideda ir žinomi ekspertai bei tyrėjai, padedantys tiksliai atkurti istorinius procesus ir identifikuoti svarbiausius eksponatus: „Lithuanica X“ vadovas ir įkūrėjas Algirdas Augustaitis, Lietuvos lazerių asociacijos vykdančioji direktorė Kristina Ananičienė, mokslo istorikas dr. Ramūnas Kondratas, kosmoso istorijos tyrėjas Saulius Lapienis.
„Kartu su Etnokosmologijos muziejumi ir Inovacijų agentūra tikimės parodoje sulaukti lietuvių kilmės kosmoso technologijų srities svečių iš JAV. Parodą lydės leidinys, kuriame nuguls aukštųjų technologijų pradininkų atsiminimai. Juos surinkti muziejui padeda mokslo populiarintoja Goda Raibytė-Aleksa“, – žada S. Širvydaitė-Šliupienė.
Lietuvos nacionalinis muziejus pabrėžia, kad ši paroda yra tik pirmasis žingsnis kuriant ilgalaikę mokslo ir technologijų istorijos kryptį. Muziejus planuoja ne tik surinkti ir pristatyti technologijų paveldą, bet ir pradėti nuoseklų jo kaupimą, tyrimą ir sklaidą.
Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Ateities trajektorija. Lietuvos aukštųjų technologijų istorija“ bus atidaryta šių metų rugsėjo mėnesį Istorijų namuose.
