Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/ivykiai/96888/lietuvoje-plinta-melagingi-di-reportazai-vienus-tai-juokina-bet-kiti-apsigauna/spausdinti/

Lietuvoje plinta melagingi DI reportažai: „Vienus tai juokina, bet kiti – apsigauna“

Publikuota: 2025-07-03 22:09
Tematika: Įvykiai, renginiai
Autorius: Lukas Keraitis
Inf. šaltinis: Pranešimas žiniasklaidai

Per pastaruosius kelis mėnesius lietuviškame internete galima matyti vis daugiau su dirbtinio intelekto programomis sugeneruotų vaizdo įrašų. Juose kalbantys žmonės realybėje neegzistuoja.

Jei iki šiol tokie kokybiški video įrašai dažniau platinti anglų kalba, dabar juose matome žmones, įtikinančiai kalbančius lietuviškai. Ir nors jų tarime ar veido mimikose vis dar girdime ir matome netikslumų, jų lieka vis mažiau ir neapsigauti darosi vis sunkiau. Šiomis savaitėmis stebime, kaip technologija panaudojama tiek humoristiniam turiniui, tiek specifinėms apgaulėms kurti, o susigaudyti tarp to, kas tikra ir kas ne tampa vis sunkiau.

Plačiau apie tai – „Tele2” inovacijų eksperto Luko Keraičio komentare.

TIkTok tendencija – netikri naujienų reportažai

„TikTok” ir kituose socialiniuose tinkluose dalinamasi vaizdo įrašais, kuriuose į youtuberio vaidmenį įsijaučia LDK kareivis, Darius ir Girėnas ar pasienyje save „filmuojantis” knygnešys, trumpuose video dažnai galima girdėti necenzūrinę leksiką.

Tokių video paplitimą pirmiausiai paskatino neseniai pristatytas video ir balso generavimo įrankis „Veo 3”. Nors leidžia generuoti vos kelių sekundžių video, jų vaizdo kokybė stebėtinai gera, o svarbiausia – kalbėtojų balsas juose atkuriamas ir lietuviškai. Lūpos automatiškai juda pagal tekstą, nieko papildomai daryti nereikia.

Tuo naudojasi ir video profesionalai, ir kartais tiesiog dėmesį gaudantys ar šokiruoti siekiantys video kūrėjai, besislepiantys po anonimiškomis socialinių tinklų anketomis. Ar sugeneruotas video neperžengia etiškumo ribų, patiktukų gaudytojams ne visada svarbu, o platformos, kuriose tokie video yra talpinami, juos žymėdamos ar išimdamos nepersistengia.

Viena plačiausių tendencijų – netikri, lietuviškus televizijos kanalus primenantys video reportažai. Viename tokių „reporterė komentuoja: „Moteris nužudė savo vyrą, nes jis užlipo ant šlapių grindų kai ji jas plovė. Ar ji suimta?” jai atsako šalia stovintis policininkas „Dar ne, laukiame, kol išdžius grindys”.

Panašių šypseną keliančių generacijų galima rasti labai daug. Dalis jų prajuokina, tačiau yra ir tokių, kurių ketinimai neatrodo tokie nekalti. Viename video dviratininkas vejasi tamsiaodį maisto kurjerį ir jį pralenkdamas sušunka rasistinį komentarą. Galite numanyti, kas dedasi dalyje tokio video komentarų.

Apgaulės – kokybiškesnės nei bet kada anksčiau

Naujausias technologijas išnaudoja ir akivaizdūs sukčiai. “Facebook” pastaruoju metu platinami bent keli netikri žinių vaizdo įrašai. Viename jų – neva žinių reportaže kalbinamo gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus veidas ir balsas, šnekantis apie Covid-19 vakcinų žalą ir siūlantis nuo pašalinio poveikio padedančius vaistus.

Visas šis video įrašas yra sufabrikuotas su keliais skirtingais įrankiais. Greičiausiai paimtas žinių reportažo kadras ir su specialia programa sugeneruotas video, kuriame vedėjos ir pašnekovo balsas įdedamas automatiškai, judinamos jų lūpos. Su dar kita programa atlikta balso sintezė – iš balso įrašo pavyzdžių sukurta balso kopija, o tai leidžia kito žmogaus balsu įskaityti bet kokį tekstą.

Ir nors ši apgaulė turbūt kokybiškiausia iš visų lietuviškų kokias tik teko matyti, gausu ir trūkumų – lūpos juda ne visai tikroviškai, kalbėtojai beveik nejuda, kirčiavimas kartais „nušoka”, pats tekstas primena vertimą iš užsienio kalbos. Akivaizdžiausiai „gydytojas” išsiduoda pabaigoje video sakydamas – „aš pati išsivaliau savo kraujagysles, ir dabar jaučiuosi kaip trisdešimtmetė.”

Ateityje, tikėtina, tokių apgaulių kokybė tik gerės. Nemaža dalis jų yra nutaikytos į vyresnio amžiaus žmones. Iš mano patirties, jaunimas žiūri daugiau internetinio turinio ir su panašiomis video technologijomis susipažįsta kaip su juokingais trendais. Jie dažniau ir patys kuria video turinį, tad įsivaizduoja, kokios yra video redagavimo įrankių galimybės.

Tačiau kad neatidus slankiotojas po internetą gali patikėti tokia apgaule, tą rodo ir šimtai pasidalinimų. Atidumas, draugiškas skeptiškumas ir neskubėjimas vertinti gali padėti įžvelgti sugeneruotą video ir neužkibti ant sukčių kabliuko.

‡ 1999–2025 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!