Kalėdinis Baltijos klasterių forumas, kurį tradiciškai organizuoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), šiemet ypatingos svarbos. Jei anksčiau klasteriai buvo vartai į ekonomikos augimą ir inovacijas, 2020 metais jų vaidmuo ženkliai išaugo – dabar klasteriai laikomi vienu svarbiausių Europos gaivinimo plano elementų, rašoma pranešime.
„Siekiant sklandaus nacionalinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo ir teigiamų rezultatų, būtinas valstybės institucijų ir klasterių bendradarbiavimas. Tik nukreipę išteklius atsiperkančia linkme galėsime užtikrinti ekonomikos atsparumą ir skatinti tvarų augimą“, – įsitikinęs Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.
Apie klasterių ir politikos formuotojų bendradarbiavimo būtinybę Europiniu ir nacionaliniu lygiu šnekėta ir per prieš kelias savaites vykusį Europos klasterių forumą. Jį simboliškai pratęsia gruodžio 10 d. vyksiantis tradiciškai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamas „Kalėdinis Baltijos klasterių forumas 2020“. Šiemet Baltijos šalių klasterių bendruomenei, besidomintiems klasterių veikla bei jos galimybėmis skirto virtualaus renginio tema – Europos žaliojo kurso įgyvendinimas ir skaitmeninė transformacija.
Forumo viešnia – Europos Komisijos Pažangių technologijų, klasterių ir socialinės ekonomikos skyriaus vadovė Ulla Engelman – skaitys pranešimą „Klasterių vaidmuo gaivinant ekonomiką“ ir kalbės apie ekonomikos atsparumo skatinimą.
„Kilus pandemijai klasteriai suaktyvėjo, skaitmeninė transformacija įgavo naują pagreitį, o naujų verslo modelių paieškos išgelbėjo daug įmonių. Klasterių Aljanse nuo pat krizės pradžios nuolat analizuojamos tiekimo grandinių problemos ir ieškoma bendrų sprendimų. Žinoma, padėtis jose labai priklauso nuo ekosistemos, kuriai klasteriai atstovauja. Pavyzdžiui, nors turizmo ekosistemoje skaitmenizacija akceleravosi, ji negali atsverti pandemijos poveikio“, – teigia Ulla Engelman ir priduria, kad klasteriai ne tik rūpinasi savo narių poreikių tenkinimu, bet ir atsiliepia į pagalbos kvietimus. „Dar pavasarį jie atliepė milžinišką apsaugos priemonių poreikį – jas aktyviai gamino ir aprūpino stokojančias įstaigas. Beje, patys aktyviausi buvo 3D spausdinimo galimybes turintys klasteriai“.
Šiandieniniu iššūkiu ji įvardina klasterių atstovų įtraukimą rengiant nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus. Ekspertės teigimu, čia Europos Sąjungos šalys skiriasi: „Aiškią klasterių politiką turinčiose valstybėse, kurių stiprūs klasteriai aktyviai dalyvauja ES programose ir partnerystėse, be abejo, vyksta geresnis susikalbėjimas ir nacionaliniuose planuose klasterių atstovaujami poreikiai atliepiami geriau. Kitose šalyse klasteriams reikia kur kas daugiau pastangų būti išgirstiems“.
„Lietuvos klasteriai labai proaktyviai dalyvavo rengiant konkrečius pasiūlymus̨ dėl klasterių potencialo panaudojimo įgyvendinant Nacionalinio pažangos plano (NPP) 2021-2030 m. strateginius tikslus“, – tvirtina kita forumo pranešėja, Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Vertindama pastarojo laiko pokyčius, ji atkreipia dėmesį, kad aplinkybės nulėmė naujos klasterių paradigmos susiformavimą. Dabar klasteris suvokiamas kaip fasilitatorius veiksmų, kuriais ES sistemos ilgalaikės transformacijos metu siekiama tvarios ir skaitmeninės ekonomikos.
„Klasterių vaidmuo plečiasi: jie tampa pagrindiniu įrankiu katalizuoti žiedinę ekonomiką, stiprinti Europos vertės grandines, skatinti tarptautiškumą bei atverti pasaulio rinkas. Taip pat ir inkubuoti augantį verslą, kelti įgūdžius bei kvalifikaciją, skatinti tarpregionines inovacijas“, – vardina K. Šermukšnytė-Alešiūnienė. „Kalėdiniame Baltijos klasterių forume“ ji pristatys, kokia sinergija ir bendradarbiavimas vyksta dalyvaujant Lietuvos klasterių tinkle.
Forumas jau netrukus, tad norinčius išgirsti klasterių politikos naujienas bei tendencijas Lietuvoje ir Europoje kviečiame susipažinti su visa renginio programa ir registruotis.
