Vykdant daugumą baudžiamųjų veikų tyrimų būtina gauti prieigą prie elektroninių įrodymų, kurie dažnai saugomi už ES ribų, todėl policijos ir teismines institucijas būtina kuo skubiau aprūpinti veiksmingomis ir šiuolaikines realijas atitinkančiomis priemonėmis.
Po 2018 m. spalio mėn. paskelbtų Europos Vadovų Tarybos išvadų, šiandien Komisija teikia du derybų dėl tarpvalstybinių taisyklių dėl elektroninių įrodymų pateikimo įgaliojimus: vieną – dėl derybų su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kitą – dėl Europos Tarybos konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų (Budapešto konvencijos) Antrojo papildomo protokolo. Abu įgaliojimus, kuriuose yra duomenų apsaugai, privatumui ir procesinėms asmenų teisėms taikomų konkrečių apsaugos priemonių, turi patvirtinti ES Taryba.
Šiuo metu JAV įsteigti internetinių paslaugų teikėjai su Europos teisėsaugos institucijomis bendradarbiauja savanoriškai; deja, bet pagal JAV teisę jiems ne visada leidžiama tiesiogiai reaguoti į Europos prašymus dėl prieigos prie elektroninių įrodymų. Komisijos siūlomais derybų įgaliojimais siekiama:
- ES ir JAV teisėsaugos institucijoms užtikrinti savalaikę prieigą prie elektroninių įrodymų, nustatant, kad laikotarpis, per kurį pateikiami prašomi duomenys, neturi būti ilgesnis kaip 10 dienų (šiuo metu vidutiniškai trunka 10 mėnesių);
- spręsti teisinius konfliktus, apibrėžiant nagrinėjamus duomenis ir jų rūšis, išaiškinant teisinius įsipareigojimus ir užtikrinant visų šalių abipuses teises;
- užtikrinti patikimas duomenų apsaugos, privatumo ir procesinių teisių apsaugos priemones, visapusiškai paisant pagrindinių teisių ir būtinumo bei proporcingumo principų.
Budapešto konvencija yra esminis tarptautinio bendradarbiavimo elektroninių nusikaltimų srityje pagrindas, kuriuo nustatyta visapusiška bendradarbiavimo sistema, taikoma daugiau nei 60 šalių. Kai bus priimtas Antrasis papildomas protokolas, šis tarptautinis bendradarbiavimas bus dar intensyvesnis, be to, bus gauta prieiga prie elektroninių įrodymų, sustiprinta savitarpio teisinė pagalbą ir vykdomi bendri tyrimai. Šiandien Komisija siūlo, kad būtų suteikti įgaliojimai dalyvauti šiose derybose Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu siekiant užtikrinti:
- protokolo suderinamumą su dabartiniais ir būsimais ES teisės aktais, tarp jų su tais, kurie yra susiję su tarpvalstybine prieiga prie elektroninių įrodymų;
- geresnį tarptautinį bendradarbiavimą užtikrinant veiksmingesnę savitarpio teisinę pagalbą, įskaitant supaprastintą prašymo tvarką, ir bendrų tyrimo grupių sudarymą;
- tiesioginį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą su kitoms jurisdikcijoms pavaldžiais paslaugų teikėjais;
- patikimesnes apsaugos priemones, taikomas saugant asmens duomenis ir nacionalinę tarpvalstybinės prieigos prie duomenų praktiką.
2018 m. balandžio mėn. Komisija pasiūlė naujas taisykles, kurios leis policijai ir teisminėms institucijoms atsekti elektroninius įrodymus, kaip antai elektroninius laiškus ar „debesyje“ saugomus dokumentus, nes vis daugėja tyrimų, kuriuos vykdant neapsieinama be prieigos prie jų. Vykdant maždaug 85 proc. nusikalstamų veikų tyrimų prisireikia elektroninių įrodymų, o dvejuose iš trijų tokių tyrimų neišsiverčiama be įrodymų iš kitoje jurisdikcijoje įsisteigusių internetinių paslaugų teikėjų. Šiuo metu didžiausi paslaugų teikėjai savo būstines turi JAV. Svarbiausiems internetinių paslaugų teikėjams pateikiamų prašymų skaičius toliau auga ir 2013–2018 m. padidėjo 84 proc.
