Prieš 61 metus Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete gimęs seminarų ciklas vadinosi „Laisvieji skaitymai“. Metams bėgant, jis augo ir plėtėsi, įsitraukė ne tik vis daugiau žmonių, bet ir kitos mokslo šakos. Šiandien tai – tarptautinė mokslinė konferencija „Open Readings“, pritraukianti ryškiausias mokslo ir technologijų pasaulio asmenybes ir didžiausių mokslinių proveržių autorius.
Konferenciją organizuoja savanoriai – būrys VU studentų. „Didžioji dalis jų yra fizikai, priklausantys Fizikos fakulteto Studentų mokslinei draugijai, Studentų atstovybei ir VU įsteigtiems SPIE, EPS YM ir OSA studentų skyriams. Jau antrus metus prie organizatorių po truputį prisideda ir kitų VU padalinių studentai. Renginys nuolat vykdavo Fizikos fakultete, į Fizinių ir technologijos mokslų centrą persikėlė tik pernai“, – pasakoja vienas iš „Open Readings 2018“ organizatorių Edvinas Skliutas.
Tačiau renginyje dalyvauja ne tik studentai. Fizikos fakulteto mokslininkai padeda organizatoriams atrinkdami ir vertindami dalyvių tezes, moderuodami diskusijas, rinkdami geriausius pranešimus. Nemažai šių metų konferencijos pranešėjų – VU alumnai, sugrįžę pasidalyti savo moksline patirtimi.
Šiemet „Open Readings 2018“ sulauks nemažai žymių mokslininkų, skaitysiančių pranešimus aktualiomis temomis.
Vienas iš jų – prof. Richardas Brice'as Hooveris – NASA Maršalo kosminių skrydžių centro mokslininkas, 350 straipsnių ir 50 mokslinių knygų autorius. R. B. Hooveris domisi ne tik astrofizika, bet ir astrobiologija – tam, kad suprastų, kaip bakterijoms pavyksta išgyventi kosmose, jo mokslinės grupės tyrė jas Antarktidoje, Sibiro ledynuose, Islandijoje ir kitose įšalo zonose.
Astrobiologai daug dėmesio skiria ekstremofilams, nes tokio tipo organizmai gali išgyventi kitoms planetoms būdingomis sąlygomis, pvz., giliame Marso požemyje, Jupiterio palydovo Europos požeminiuose vandenyse ir t. t. R. B. Hooverio organizuotų mokslinių ekspedicijų metu buvo atrasta daugiau nei 15 naujų archėjų ir bakterijų rūšių. Padaryti atradimai svariai prisidėjo plėtojant teoriją, teigiančią, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešioja meteoritai ir asteroidai.
Kita konferencijos dalyvė – fizikė ir neurobiologė dr. Julija Krupič. Mokslininkė kelerius metus dirbo kartu su Nobelio premijos laureatu prof. J. O’Keefe'u. Dabar J. Krupič vadovauja savo laboratorijai „Krupic Lab“ Kembridžo universitete (Didžioji Britanija). Jos atliekami tyrimai padeda suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys ir atmintis, o vienas pagrindinių tikslų – išsiaiškinti, kaip kovoti su Alzheimerio liga. Už atliktus tyrimus neurobiologijos srityje J. Krupič buvo apdovanota „Eppendorf & Science“ premija ir Sir Henry Dale'o stipendija.
Viena talentingiausių kylančių mokslo žvaigždžių – prof. Andrea Alu iš Teksaso universiteto Ostine (JAV). Jo tyrimų sritys apima plazmoniką, nanoantenų gamybą plazmoniniams jutikliams, metapaviršių ir metamedžiagų tyrimus, taip pat ir paslaptingos nematomumo technologijos kūrimą. 400 mokslininko straipsnių pacituoti per 20 tūkstančių kartų, o už savo mokslinius nuopelnus jis yra gavęs daugybę apdovanojimų.
A. Alu tiriamų metamedžiagų savybės natūralioje gamtoje neaptinkamos. Mokslininkai siekia sukurti metamedžiagas, galinčias nukreipti šviesą aplink objektą, kad šis taptų nematomas. Pasitelkiant tokias medžiagas galima formuoti įvairias optines iliuzijas: padidinti ar sumažinti objekto atspindį, priversti šviesos spindulius apgaubti objektą ir paslėpti, paversti nematomu.
Šie ir kiti mokslininkai bei studentai kovo 20–23 d. dalyvaus konferencijoje „Open Readings 2018“ Fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3, Vilnius). Konferencija yra atvira visiems mokslo entuziastams. Negalintys atvykti kviečiami žiūrėti kviestinių pranešėjų paskaitas tiesiogiai internetu.
Tarptautinę fizikos ir gamtos mokslų studentų konferenciją „Open Readings 2018“ organizuoja VU OSA ir SPIE studentų skyriai, EPS Young Minds Vilnius ir Fizinių ir technologijos mokslų centras, VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija ir Fizikos fakulteto Studentų atstovybė.
