Šiandien Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pastaraisiais metais daugelis Europos šalių nukentėjo nuo dažnesnių ir skaudesnių gaivalinių nelaimių, teikia pasiūlymą, kaip stiprinti pasirengimo gaivalinėms nelaimėms ir jų padarinių šalinimo pajėgumus.
Svarbiausia pasiūlymo dalis – sukurti Europos lygmens civilinės saugos pajėgumų rezervą „rescEU“. Jis apimtų gaisrams gesinti skirtus orlaivius, specialius vandens siurblius, paieškos ir gelbėjimo operacijų miestuose pajėgumus, lauko ligonines ir skubios medicininės pagalbos grupes. Šie pajėgumai papildys nacionalinius išteklius ir bus naudojami, kai nacionalinių pajėgumų nebepakanka. Visos rezervo „rescEU“ išlaidos bus finansuojamos ES lėšomis. Šių išteklių operacinę kontrolę vykdys Komisija ir ji priims sprendimus dėl jų dislokavimo. Tuo pačiu Komisija padės valstybėms narėms didinti nacionalinius pajėgumus teikdama finansavimą esamų išteklių pritaikymui, remontui, transportui ir veiklos išlaidoms padengti. Iki šiol būdavo dengiamos tik transporto išlaidos.
Dabartinis ES civilinės saugos mechanizmas grindžiamas savanoriška sistema, pagal kurią ES koordinuoja savanoriškus dalyvaujančių valstybių įnašus ir teikia pagalbą jos paprašiusiai šaliai. Pastaruoju metu dėl ekstremalių oro sąlygų ir kitų reiškinių valstybės narės nebepajėgia padėti vienos kitoms, ypač tada, kai panaši nelaimė tuo pačiu metu įvyksta keliose valstybėse narėse. Tokiais atvejais, kai ištekliai yra riboti arba jų visai nėra, ES neturi galimybių padėti nukentėjusioms valstybėms narėms.
Prie ES civilinės saugos mechanizmo prisijungusios visos ES valstybės narės, taip pat kelios kitos dalyvaujančios ES nepriklausančios šalys, t. y. Islandija, Norvegija, Serbija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Turkija. Išreikšdama solidarumą, ES suteiktų galimybę šioms dalyvaujančioms šalims prisijungti prie rezervo „rescEU“.
