Galvos apdangalai, netgi perukai ir veido kaukės – po 100 metų žmonių išvaizda gatvėse bus glaudžiai susijusi su asmens privatumo saugojimu, mano menininkas Adam Harvey. Jis birželio 10 dieną idėjų ir inovacijų konferencijoje „TEDxVilnius. Syzygy“ sakys įkvepiančią kalbą apie veidų atpažinimo sistemų keliamą grėsmę.
Šiuo metu Berlyne kuriantis 35 metų fotografas, dizaineris A. Harvey pastebi, kad veidų atpažinimo sistemų plėtra yra didžiausia visoje biometrinių duomenų industrijoje. Labiausiai Adamui nepatinka, kokiais būdais asmenine žmonių informacija naudojasi valdžia bei verslo įmonės: pagal veido bruožus mes esame stereopizuojami lyties, rasės atžvilgiu, spėliojama apie mūsų charakterį, taikumą ar agresyvumą, duomenys naudojami rinkodaros tikslais.
Vedinas aistringo noro su tuo kovoti, menininkas savo kūrybinį potencialą šiuo metu yra sukoncentravęs į projektus, siekiančius sutrikdyti veidų atpažinimo sistemas. Jo metodai yra nebrangūs ir prieinami visiems.
Dabartinio Adamo projekto „Hyperface“ esmė – ant drabužių spausdinti tam tikrus raštus, primenančius veido elementus, kad stebėjimo sistemos juos interpretuotų kaip tikrus žmonių veidus ir taip būtų suklaidintos.
Anksčiau, studijuodamas Niujorke, menininkas sukūrė kitą maskuotės koncepciją makiažo ir perukų pagrindu „CV Dazzle“, taip pat tekstilės ir sidabro apdangalus, kurie iškraipo net termovizorių duomenis.
Adamo Harvey maskuotės priemonės traukia dėmesį ir yra ekstravagantiškos. Savo išvaizdos išryškinimas – tai kelias pasislėpti nuo sekimo robotų, kurie ieško vienodumo, mano jis.
Ar šie menininko kūriniai taip ir liks konceptualaus meno pavyzdžiais, ar ras kelią į praktišką jų panaudojimą, viskas priklausys nuo to, kokią kainą ateityje mokėsime už visuotinį asmenų sekimą ir duomenų rinkimą. „Jei padidės pavojus asmens privatumui ar biometrinių duomenų industrijoje padaugės piktnaudžiavimo atvejų, tada, manau, maskavimasis viešumoje taps labiau priimtinas“, – sako jis.
