Šįmet Švedijos karališkoji mokslų akademija Nobelio fizikos premiją skyrė japonui Takaaki Kajitai ir kanadiečiui Arthurui B. McDonaldui už atradimą, kad elementariosios dalelės neutrinai gali keisti rūšį ir turi masę.
Neutrinų mįslė, kuri nedavė ramybės fizikams dešimtmečius, galiausiai buvo išspręsta. Atlikus praktinius matavimus pastebėta, kad Žemėje nepavyko rasti maždaug dviejų trečdalių neutrinų, kurie egzistavo pagal teorinį modelį.
Matavimai leido daryti prielaidą, kad neutrinai, kurie iki tol laikyti neturinčiais masės, ją turi, nors ir mažą.
Neutrinai gali būti trijų rūšių – elektroniniai, miuoniniai ir tau neutrinai. Atradimas, kad neutrinai turi masę, reiškė, kad vienos rūšies neutrinai gali tapti kitos.
Takaaki Kajita savo darbe nustatė, kad neutrinai keliaudami iš atmosferos į Super-Kamiokande detektorių Japonijoje pakeitė rūšį.
O Arthuro B. McDonaldo komanda parodė, kad į Žemę keliaujantys neutrinai neišnyko, o pastebėti Sudbury neutrinų observatorijoje pavirto kitos rūšies neutrinais.
Neutrinai yra Visatoje labai paplitusios, tačiau su įprasta medžiaga itin menkai sąveikaujančios dalelės, skriejančios Visatoje beveik šviesos greičiu. Neutrinai susidaro branduolinių reakcijų Saulėje metu.
T. Kajita yra Kosminių spindulių tyrimo instituto direktorius ir Tokijo universiteto profesorius, o A. B. McDonaldas yra Kanados mieste Kingstone veikiančio Karalienės universiteto profesorius emeritas.
