Lietuvos mokslo taryba tapo svarbia mokslo ir studijų sistemos dalimi – ji yra institucija, kuri ne tik pataria mokslo politikos klausimais, bet ir įtvirtino konkursinį mokslo finansavimą. Tokia išvada pateikta Europos mokslo fondo (angl. European Science Foundation, ESF) paskelbtoje Tarybos veiklos išorinio vertinimo ataskaitoje.
Vertindama Tarybą, ESF didžiausią dėmesį skyrė jos veiklai po 2008 m. atliktos pertvarkos, t. y. tam metui, kai vienas iš pagrindinių Tarybos uždavinių tapo konkursinio mokslo finansavimo modelio įgyvendinimas. Vertintojai atsižvelgė į Tarybos administruojamų projektų finansavimo schemas, tarptautiškumą, administravimo pobūdį bei procedūras.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža mano, kad penkeri veiklos metai yra pakankama trukmė įvertinti institucijos pasiekimus ir numatyti tolesnes veiklos gaires. „Reformuotai Tarybai teko atsakomybė Lietuvoje kurti ir skleisti šiuolaikinius mokslo finansavimo principus, kurie skatintų mokslinių idėjų ir rezultatų konkurenciją, stiprintų mokslines kompetencijas, kurtų tinkamą terpę vykdyti pažangius mokslinius tyrimus“, – sako prof. D. H. Pauža.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad vos per penkerius metus Tarybai pavyko įtvirtinti europinius konkursinio mokslo finansavimo principus, pelnyti didelės akademinės bendruomenės dalies pasitikėjimą ir tapti svarbia visos mokslo ir studijų sistemos dalimi. Ataskaitoje taip pat pateikta siūlymų, kaip tobulinti Tarybos veiklas sprendžiant Lietuvos mokslo sistemai opiausias inovacijų ir tarptautiškumo sričių problemas.
„Mokslo konkursinis finansavimas yra vienas iš mokslo politikos instrumentų, suteikiantis galimybes įvertinti mokslininkų poreikius, potencialą, mokslinių tyrimų poveikį, o drauge puoselėti aukštos kokybės fundamentinių tyrimų idėją kaip vertybę, be kurios nebūtų galima sėkmingai plėtoti ir taikomųjų tyrimų infrastruktūros“, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas.
Pradėjusi konkurso būdu finansuoti mokslinius tyrimus ir kitą mokslinę veiklą, Taryba parengė per 30 šią reglamentuojančių tvarkos aprašų. Sukurta informacinė paraiškų ir ataskaitų teikimo, vertinimo ir projektų priežiūros sistema. Vis dažniau vertinti paraiškų kviečiami užsienio ekspertai. Prie to prisidėjo ir 2010 m. pasirašytas memorandumas su ESF, susitarimai su Suomijos akademija bei atitinkamomis kitų Europos šalių institucijomis.
Nuo 2011 m. Lietuvos mokslo taryba administruoja daugiau nei 25 nacionalines, tarptautine bei ES struktūrinės paramos. Pagal šias programas Taryba kasmet paskelbia 30–40 kvietimų teikti paraiškas.
Metinis mokslo konkursinio finansavimo biudžetas – apie 100 mln. litų (29 mln. eurų). Sutartį dėl išorinio vertinimo Taryba pasirašė 2012 m. gruodžio mėnesį. Vienas iš vertinimo etapų buvo institucijos savianalizė, į kurią buvo įtraukti Tarybos nariai ir darbuotojai.
Vertinimą atliko šeši užsienio ekspertai – patyrę mokslininkai bei mokslo ir inovacijų sistemos specialistai.
Rinkdama duomenis, ekspertų grupė susitiko su Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų akademijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA), Europos socialinio fondo agentūros (ESFA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), mokslo ir studijų institucijų atstovais bei Tarybos skelbtų konkursų pareiškėjais ir laimėtojais.
