Gyventojai ir įmonės dar negali gauti dalies viešųjų paslaugų elektroniniu būdu, nes iki šiol dauguma valstybės tarnautojų neturi galimybės naudotis saugiu elektroniniu parašu, – teigia valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė pažymėjo, kad funkcijas, susijusias su elektroninės valdžios politikos formavimu ir elektroninio parašo viešajame sektoriuje sistemos kūrimu, vykdo aštuonios valstybės institucijos, tačiau stinga jų tarpusavio veiksmų koordinavimo. Be to, nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už valstybės tarnautojų pažymėjimų pritaikymą naudojimui elektroninėje erdvėje, rašoma Valstybės kontrolės (VK) pranešime.
Elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2005 m. Įgyvendinus šį projektą iki 2008 m. fiziniams ir juridiniams asmenims turėjo būti teikiama ne mažiau kaip 50 proc. viešųjų elektroninių paslaugų, naudojant elektroninį parašą, rašo VK.
Tačiau 2009 m. kompanijos „BGI Consulting“ atliktas tyrimas parodė, kad projekto tikslai nebuvo pasiekti. Tik 8 iš 20 pagrindinių viešųjų paslaugų yra visiškai pasiekiamos internetu, o likusių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę lygis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių viešosios paslaugos perkėlimo lygio, todėl gyventojui reikia atvykti į viešojo administravimo instituciją ar pateikti juridinius faktus patvirtinančias pažymas.
Audito rezultatai rodo, kad lėšos, skirtos elektroninio parašo infrastruktūros valstybės institucijose plėtros projektui, panaudotos neefektyviai.
Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei paskirti vieną instituciją, atsakingą už valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimą elektroninėje erdvėje, ir užtikrinti šių procesų koordinavimą, priimti išlaidų ir naudos analize pagrįstus sprendimus dėl valstybės tarnautojų pažymėjimų naudojimo elektroninėje erdvėje.
