Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos parengtam Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama tobulinti šilumos ūkio teisinį reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas šilumos sektoriaus inovacijoms ir geriau atliepti šilumos vartotojų poreikius.
Asociatyvi nuotrauka
Siūloma nustatyti šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., kurio metu šilumos tiekėjai turėtų būti pasirengę tiekti šilumą ir užtikrinti higienos normas atitinkančią vidaus temperatūrą. Aiškaus šildymo laikotarpio nustatymas leistų sumažinti administracinę naštą, operatyviau reaguoti į oro temperatūros svyravimus ir gyventojams užtikrintų kokybišką šildymą nedidinant sąskaitų.
Svarbu pažymėti, kad savivaldybių institucijoms, kaip ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime, paliekama teisė nustatyti šildymo sezono pradžią ir pabaigą savivaldybių įstaigoms bei šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti (automatizuoti).
Modernizuoti ir automatizuoti šilumos punktai gali pradėti ar sustabdyti pastato šildymą atsižvelgiant į oro sąlygas nelaukiant savivaldybės institucijos administracinių sprendimų.
„Šilumos ūkio sistema turi būti pritaikyta prie besikeičiančių klimato sąlygų ir šiuolaikinių technologinių galimybių. Todėl siūlome aiškesnį ir lankstesnį reguliavimą, kuris leistų tiekti šilumą gyventojams pagal realų poreikį, užtikrintų pastato šildymo kokybę bei mažesnes šildymo sąskaitas šilumos vartotojams. Kartu sudarome prielaidas plačiau naudoti elektros energiją šilumos gamybai – tai padėtų efektyviau išnaudoti atsinaujinančių energijos išteklių generuojamą elektros energijos perteklių, didintų sistemos lankstumą ir stiprintų šalies energetinį savarankiškumą“, – teigia energetikos viceministrė Edita Gudauskienė.
Įstatymo projektu taip pat siekiama modernizuoti šilumos ūkį ir skatinti šilumos gamybą iš elektros energijos – siūloma plėsti technologijas, kurios leidžia elektros energiją paversti šiluma (pvz., šilumos siurbliai ar elektriniai katilai). Tai leistų panaudoti perteklinę elektros energiją, mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didinti energetikos sistemos lankstumą.
Ministerijos duomenimis, dalis daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemų Lietuvoje vis dar neatitinka privalomų techninių reikalavimų, o šilumos punktų modernizavimas yra efektyviausia priemonė mažinti gyventojų šildymo sąskaitas ir gerinti šildymo kokybę. Siūlomas reguliavimas sudaro prielaidas spartesniam šilumos punktų modernizavimui.
Todėl projektu numatoma, kad šilumos tiekėjas, nustatęs šilumos punkto neatitikimus, informuotų gyventojus ir pastato administratorių apie būtinybę atlikti remontą ar modernizavimą, o jei per 12 mėnesių darbai nebūtų atlikti, tiekėjas galėtų pats organizuoti būtinus darbus. Kartu numatomi vartotojų apsaugos saugikliai: išlaidos galėtų būti dengiamos kaupiamosiomis lėšomis, valstybės parama arba kompensuojamos savininkų lėšomis, jas išdėstant ne trumpesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui ir aiškiai nurodant sąskaitose.
Taip pat siūloma sudaryti sąlygas šilumos tiekėjams gauti techninius duomenis apie šilumos punktų veikimą – tai padėtų greičiau pastebėti gedimus, efektyviau valdyti šilumos tinklą ir mažinti energijos nuostolius.
Taip pat įstatymo projektu siūloma, kad nuo 2027 m. gegužės 1 d. šilumos vartotojams sąskaitos už šilumą ir karštą vandenį būtų teikiamos elektroniniu būdu. Kartu būtų išlaikyta galimybė šilumos vartotojams nemokamai gauti ir popierines sąskaitas, jeigu jie to pageidauja. Toks sprendimas padės mažinti administracines bei bendras šilumos tiekimo sąnaudas.
Didžioji dalis įstatymo pakeitimų įsigaliotų 2026 m. spalio 1 d.
Siūlomiems Šilumos ūkio įstatymo pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
