Elektronika.lt

Elektronika.lt - elektronikos, informacinių ir
ryšių technologijų portalas

Adresas: http://www.elektronika.lt
El. paštas: info@elektronika.lt
 Atspausdinta iš: http://www.elektronika.lt/naujienos/elektronika/85968/nauja-karines-technikos-era-jav-atliko-paskutini-hipergarsines-raketos-bandyma/spausdinti/

Nauja karinės technikos era: JAV atliko paskutinį hipergarsinės raketos bandymą

Publikuota: 2023-02-01 15:33
Tematika: Elektronika, technika
Aut. teisės: ©15min, UAB
Inf. šaltinis: 15min.lt

JAV gynybos ministerijos technologijų skyrius (DARPA) antradienį pranešė, kad paskutinis naujosios hipergarsinės raketos bandymas buvo sėkmingas. Tokio pobūdžio gali pakeisti karinių pajėgumų pusiausvyrą pasaulyje.

Pagal DARPA vadovaujamą projektą sėkmingai atliktas paskutinis „Lockheed Martin“ hipergarsinės raketos HAWC (Hypersonic Air-breathing Weapon Concept) bandymas. „Aerojet Rocketdyne“ pagamintu reaktyviniu varikliu varoma raketa pasiekė didesnį nei 5 machų greitį 300 jūrmylių (560 km) atstumu. Tai yra penkiskart didesnis už garso greitis – mažiausiai 6100 kilometrų per valandą.

Šio mėnesio bandomasis skrydis buvo bendras DARPA, JAV karinių oro pajėgų, Karinių oro pajėgų tyrimų laboratorijos (AFRL), „Lockheed Martin“ ir „Aerojet Rocketdyne“ projektas, rašoma DARPA pranešime.

„Tai, ko išmokome iš HAWC, neabejotinai padidins būsimus JAV oro pajėgų pajėgumus“, – sakė už HAWC programą atsakingas Karinių oro pajėgų pavaduotojas Walteris Price'as.

Kaip ir per ankstesnius du bandomuosius skrydžius, transporto priemonė buvo numesta iš bombonešio „B-52H Stratofortress“.

Išskleidus raketą, automatiškai užsidegė raketos stiprintuvas ir sklandytuvą padidino iki viršgarsinio greičio, o po to įsijungė reaktyvinis variklis, kuris sklandytuvą pagreitino iki daugiau kaip penkis kartus didesnio už garso greitį, kai jis pasiekė 18 km aukštį, rašo „New Atlas“.

HAWC programos hipergarsinės raketos kaip deguonies šaltinį naudoja orą, todėl jų degalų pakanka ilgesniam skrydžiui negu naudojant cheminius oksidatorius.

JAV karinės oro pajėgos svarsto vieną iš dviejų raketos versijų. Pasak „Lockheed“, bandymas padvigubino duomenis apie raketai naudojamą reaktyvinį variklį. Kitą raketą kuria „Raytheon“. Duomenys bus naudojami technologijai tobulinti ir našumui didinti prieš kitą trijų bandomųjų skrydžių etapą, kai raketai bus sumontuota kovinė galvutė.

„HAWC programa kuria naują hipergarsinių raketų inžinierių ir mokslininkų kartą“, – sakė HAWC programos vadovas Andrew Knoedleris, – „HAWC taip pat suteikė daugybę duomenų ir pažangą ore skraidančių hipergarsinių raketų bendruomenei. Pramonės komandos rimtai ėmėsi iššūkio sukurti skreitiniu reaktyviniu varikliu varomas transporto priemones, o mes turėjome drąsos ir sėkmės, kad tai pavyktų.“

Kaip anksčiau rašė 15min, hipergarsinės raketos gali pakeisti karinių pajėgumų pusiausvyrą pasaulyje, nes tokie ginklai gali nugabenti branduolines kovines galvutes tiksliai į taikinį ir skrieja per greitai, kad juos būtų įmanoma perimti dabartinėmis priešraketinės gynybos priemonėmis.

Šios klasės raketų technologijos skirtos skristi daug greičiau nei įprastinė ginkluotė – jų greitis viršija garso greitį daugiau nei penkis kartus. Yra požymių, kad Kinija ir Rusija pastaraisiais metais labai sparčiai plėtoja hipergarsinius ginklus, todėl JAV gynybos departamentas yra priverstas skubėti pradėti naudoti pirmąjį operatyvinį hipergarsinį Amerikos ginklą, rašo „Space“.

Tokio tipo hipergarsiniai ginklai suteiks naujų galimybių, pagrįstų jų greičio ir manevringumo lygiu, leidžiančiu išvengti daugelio šiuolaikinių gynybos sistemų. Dėl šios priežasties hipergarsinių ginklų atsiradimas taip pat reiškia, kad jiems atpažinti, sekti ir įveikti reikės naujų tipų jutiklių.

Būtent tam ir skirti HAWC ir kitų prototipų bandymai. HAWC yra hipergarsinės raketos, paleidžiamos iš oro, kūrimo projektas. Prieš paleidimą raketa yra raketos nešėjos viršūnėje, o ją skraidina „motininis“ orlaivis. Kai orlaivis paleidžia HAWC raketą, užsidega raketos stiprintuvas ir raketa pasiekia pakankamai didelį greitį, kad įsijungtų jos reaktyvinis variklis.

‡ 1999–2024 © Elektronika.lt LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!