Kol vieni parduotuvių lentynose ieško tik ekologiškų prekių, o atliekas skrupulingai rūšiuoja trijuose konteineriuose, kiti pamiškėje verčia sugedusią buitinę techniką ir sudilusias padangas. Tokį reiškinį komentuoja Kauno technologijos universiteto (KTU), mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ docentė, sociologė Aistė Balžekienė. Pasak sociologės, atliekų rūšiavimo įpročiai priklauso tiek nuo supančios aplinkos, tiek nuo asmeninių savybių, tiek nuo socio-demografinių charakteristikų ir vienintelis būdas, galintis tai išspręsti – tikslingas piliečių sąmoningumo didinimas.
Lietuvoje, pasak sociologės, teigiamus gyventojų rūšiavimo įpročius leidžia vystyti diegiami įvairūs atliekų surinkimo sprendimai, tokie kaip taromatų sistema, stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, specialūs konteineriai elektronikos atliekoms ir kt. „Remiantis Europos šalių gyventojų nuomonių tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra net 78 proc. gyventojų, kurie nuolat rūšiuoja atliekas perdirbimui, tai netgi 7 proc. daugiau už Europos Sąjungos šalių vidurkį“, – teigia A. Balžekienė. Nepaisant to, kad iš pažiūros situacija atrodo gera, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kuriems nemotais pastovyklavus palikti šiukšles, atsikratyti nebereikalinga buitine technika tiesiog pamiškėje ar kartu su buitinėmis atliekomis. Remiantis Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) duomenimis, net 7 proc. tokių atliekų nukeliauja į buitinių atliekų konteinerius ir nepasiekia saugių ir oficialių tvarkytojų, nors 8 iš 10 Lietuvos gyventojų žino, kur išmesti elektronikos atliekas. Sociologė aiškina šio paradoksalaus reiškinio priežastis – skirtingas piliečių sąmoningumo lygis kontrastuoja, todėl dalis šiukšlių taip ir nesuranda kelio į joms skirtus konteinerius.
Pasak A. Balžekienės, atsakingą rūšiavimą formuoja ekologinis sąmoningumas, kuris priklauso nuo supančios aplinkos, asmeninių ar socio-demografinių charakteristikų. „Remiantis tyrimų duomenimis, buvo pastebėta, kad Europoje dažniau rūšiuoja moterys nei vyrai, taip pat labiau linkę rūšiuoti yra vyresni asmenys, turintys aukščiausią išsilavinimo lygį ir apskritai žmonės, suprantantys nerūšiavimo pasekmes, tokias kaip klimato kaita ir kt.“, – teigia A. Balžekienė.
Sociologė priduria, kad galima išskirti įvairias priežastis, kodėl vis tik dalis gyventojų atsisako rūšiavimo. „Dažniausiai žmonės randa įvairių pasiteisinimų, kodėl jie nerūšiuoja atliekų. Pavyzdžiui, visuomenėje dažnai sutinkama nuomonė, jog surūšiuotos atliekos yra išverčiamos į vieną bendrą krūvą, dalis gyventojų neturi žinių, kaip rūšiuoti, nėra patogių sąlygų tam daryti – netoliese esančių konteinerių, kiti rūšiavimą vadina net prabanga, nes reikia kelių rūšiavimo talpų ir erdvės joms. Visada lengviau surasti priežasčių neveikti, negu imtis veiksmų“, – sako A. Balžekienė.
Jungtinėje Karalystėje šiukšlinimo problema buvo sprendžiama finansinės paskatos sistema – už išrūšiuotas atliekas gyventojams skirdavo premijas, galiausiai, tai iš dalies padidino rūšiuojamų atliekų kiekį. A. Balžekienė teigia, kad Jungtinėje Karalystėje taikomas modelis didino tik surūšiuotų atliekų skaičių, bet ne žmonių sąmoningumą. „Skiriamos premijos papildo tik kišenę, tačiau neformuoja žmonių supratimo apie rūšiavimo svarbą ir neskatina galvoti apie perteklinę aplinkai kenksmingų atliekų problemą“, – sako A. Balžekienė.
Apie atliekų rūšiavimą pasakoja ir Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė. „Sugedusią ir nebenaudojamą elektroniką taip pat svarbu rūšiuoti kaip ir bet kokias kitas atliekas ir nemesti jų į buitinių atliekų konteinerius. Elektronikos atliekose yra kenksmingų medžiagų, kurios irdamos netinkamoje aplinkoje, pavyzdžiui, pamiškėje, išskiria sunkiuosius metalus (šviną, gyvsidabrį ir kt.) į dirvožemį, gruntinius vandenis ir kenksmingos medžiagos grįžta atgal žmonėms, gyvūnams, aplinkai“, – teigia EPA atstovė.
Tiek I. Baltrūnaitė, tiek A. Balžekienė, mano, kad rūšiavimas turėtų būti paskutinis etapas grandinėje, kuri susideda iš kelių žingsnių: pertekliaus panaikinimas, perleidimas į antrinę rinką, sugedusio daikto taisymas ir tik tuomet rūšiavimas. „Nors EPA rūpinasi socialine narių atsakomybe ir organizuoja saugų elektronikos atliekų tvarkymą, daug dėmesio skiriame ir piliečių sąmoningumo skatinimui, visuomenės edukavimui – mokome ne tik rūšiuoti, bet ir tvariai naudoti įsigytus prietaisus. Visada raginame atsisakyti daiktų kaupimo ir perleisti juos į antrinę rinką, taisyti arba esant poreikiui įsigyti jau naudotą prietaisą ir tik pasibaigus tarnavimo laikotarpiui – rūšiuoti“, – sako I. Baltrūnaitė.
