Pernai Lietuvos gyventojai į Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) viešose vietose pastatytus elektronikos atliekų konteinerius išmetė rekordiškai daug nebenaudojamų elektroninių prietaisų. Statistika atspindi, kad pernai gyventojai išskirtinai daug išmetė nebereikalingų televizorių ir šaldytuvų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagrindinės priežastys – augantis pragyvenimo lygis ir sąmoningumas.
Lyginant su 2016 m., pernai gyventojai į EPA tinklui priklausančius konteinerius išmetė ar EPA surinkėjams atidavė 1392 t elektronikos atliekų, lempų ir baterijų – 45 proc. daugiau nei 2016 m. Pernai ženkliai – net keliasdešimt procentų – išaugo išmestų nereikalingų ir pasenusių televizorių, IT ir telekomunikacijos įtaisų, monitorių, šaldytuvų ir kt. stambių bei smulkių namų apyvokos prietaisų. EPA direktoriaus Lino Ivanausko teigimu, tokia tendencija yra džiuginantis rezultatas, žinant Lietuvos gyventojų buityje daugelį metų vyravusias tendencijas. „
Remiantis reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė gyventojų, pirkdami elektroninį prietaisą 2016 m. jį pirko kaip „pirmą“ arba „antrą reikalingą“. Tai reiškia, kad nusipirkę naują, neturėjo ko išmesti. Lietuvoje namų ūkiai negali lygintis su Vakarų Europos šalimis, kuriose nauji daiktai dažniau keičia senus. Visgi, praėjusių metų elektronikos atliekų surinkimo rezultatai iš dalies atspindi pragyvenimo lygio kilimą Lietuvoje – gyventojai dažniau pradėjo atsinaujinti, o ne tik kurtis patogesnę buitį, t. y. jie dažniau keičia prietaisus naujesniais, geresniais, o ne įsigyja tai, ko anksčiau, apskritai, neturėjo“, – pastebi L. Ivanauskas.
L. Ivanauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad nebereikalingi prietaisai lengva ranka nėra išmetami, juos gyventojai parduoda arba dovanoja kitiems. „Prietaisų perleidimas į antrinę rinką yra itin sveikintinas elgesys – kuo ilgiau naudojami elektroniniai įrenginiai, tuo racionaliau naudojami gamtos resursai. Itin pažangios šalys kovoja su per dideliu vartotojiškumu, skatina prietaisus neišmesti, o remontuoti ir naudoti kuo ilgiau, galiausiai – perleisti kitiems. Lietuvoje šiuo klausimu galime džiaugtis, iš prietaisų stengiamės išpešti kuo daugiau naudos. Tik gaila, kad tai labiau nulemta ekonominės situacijos nei sąmoningo vartojimo įpročių“, – pastebi L. Ivanauskas.
Dėl aktyvaus prietaisų perdavimo į antrinę rinką gyventojus pagyręs L. Ivanauskas teigia, kad yra sritis, kurioje Lietuvai reikėtų pasitempti. „Gyventojai vis dar linkę senus nebenaudojamus prietaisus kurį laiką saugoti su mintimi „o gal prireiks“. Jie laikomi metus, dvejus, daugiau, kol galiausiai prietaisai tampa netinkamai saugomomis elektronikos atliekomis ir pradeda kelti pavojų. Paprastai šių prietaisų neprireikia, tad kaupimas yra įprotis, kurio rekomenduojama atsikratyti. Šiai temai praėjusiais metais skyrėme ypatingą dėmesį – įvairiais projektais visuomenę edukavome, kada elektronikos prietaisus laikyti pavojinga, kodėl, kada ir kur reikėtų juos išmesti. Drastiškų pokyčių per trumpą laiką nebus, bet nuoseklus darbas būtinas. Kaip ir būtina gyventojams sudaryti patogias sąlygas elektronikos atliekomis atsikratyti be didelio galvos skausmo“, – tikina EPA direktorius. L. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad gyventojams itin patogu, kai EPA surinkėjai atvyksta į namus ir nemokamai išveža išmetimui skirtas stambiagabarites elektronikos atliekas – šaldytuvus, skalbykles, virykles, gartraukius ir t. t.
Pagal reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose, EPA pernai turėjo būti įrengusi mažiausiai 134 elektronikos atliekų priėmimo vietas. Tačiau visas EPA surinkimo tinklas yra gerokai platesnis: apie 100 konteinerių stambių gabaritų elektronikos atliekoms (pvz., šaldytuvams), apie 500 trinarių konteinerių smulkiai elektronikai ir apie 1,5 tūkst. dėžių smulkiems dujošvytėms lempoms bei baterijoms. Šios surinkimo vietos įrengtos dažnai lankomose parduotuvėse, bibliotekose, seniūnijose, pašto skyriuose ir t. t.
Tai, kad daugiau elektronikos atliekų atiduodama tiesiogiai gamintojus ir importuotojus atstovaujančiai EPA lemia mažesnius elektronikos atliekų tvarkymo kaštus. Pastarieji yra įskaičiuojami į naujų elektroninių prietaisų, parduodamų internetinėse bei fizinėse Lietuvos parduotuvėse, kainas.
