Pirmą kartą istorijoje, erdvėlaivis, skriejantis aplink Marsą, aptiko stiklo pėdsakų Raudonosios planetos kraterių viduje. Šis atradimas teikia itin didelių vilčių nežemiškos gyvybės formos medžioklei Marso planetoje.
NASA mokslininkai mano, jog stiklas susiformavo dėl įvairių kosminių kūnų (meteoritų, asteroidų ar kometų), kurie rėžėsi į Raudonąją planetą, įkaitindami jos paviršiuje esantį dirvožemį iki aukštos temperatūros. Galiausiai, Marso paviršiuje esančios medžiagos kristalizavosi į stiklo kristalus.
Mokslininkai savo tyrimuose remiasi NASA sukurtu Marso žvalgymo orbitoriumi, kuris geba jutikliais matyti stiklo pėdsakus planetos paviršiuje.
Kaip rašo „Mashable“, mokslininkai iki šiol Žemėje apie gyvybę itin daug sužinojo būtent studijuodami stiklo pėdsakus mūsų planetos dirvožemyje. Todėl dabar itin dideles viltis deda ir į Marso planetą, kadangi tikimasi čia aptikto stiklo pėdsakus pritaikyti nežemiškos gyvybės paieškoms.
