Vokietijos automatizavimo kompanija „Festo“, kurdama technologijas įvairioms užduotims atlikti, idėjų semiasi iš gamtos. Gamtoje organizmai užduotis atlieka nepaprastai efektyviai. „Festo“ kompanijos atstovai mano, kad tai, kaip organizmai prisitaiko prie aplinkos, galima pritaikyti inžinerijoje. „Festo“ kompanijos tikslas yra sukurti protingas bionines struktūras, kurios ateityje sėkmingai funkcionuotų kaip darbo jėga.
Naujausias „Festo“ kūrinys pavadintas „BionicANTs“ vardu. Tai yra dirbtinės robotinės skruzdės, sukurtos pagal tikrų skruzdėlių modelį. Jos ne tik atrodo labai panašiai į gyvus vabzdžius bet ir elgiasi panašiai. Skruzdėlės pasirinktos todėl, kad jos gyvena didelėse kolonijose, kuriose yra nusistovėję aiškios taisyklės ir rangų sistema. Kolonijoje kiekviena skruzdė žino savo užduotis ir tokiu būdu bendradarbiaudamos jos kartu gali atlikti darbus, kokių po vieną nesugebėtų.
Pirmąjį kartą bendradarbiaujantis gyvūnų elgesys yra pritaikytas technologijų pasaulyje, naudojant sudėtingus algoritmus. „Festo“ kompanijos atstovas dr. Heinrich Frontzek sako, kad „BionicANTs“ bendrauja tarpusavyje viena su kita ir koordinuoja savo veiksmus bei judesius. Skruzdės juda kartu pagal tam tikras taisykles. Kiekviena skruzdėlė priima sprendimus autonomiškai, tačiau kartu siekia bendro tikslo. Atlikdamos užduotis jos bendradarbiauja ir dirba kaip viena didžiulė komanda, visai kaip tikros skruzdėlės. Dirbdamos tokiu būdu jos gali įveikti sudėtingas užduotis.
Bioninių skruzdžių kūnas sudarytas iš lazeriu suformuotų poliamido sluoksnių. Galvoje jos turi 3D stereo kamerą, kuri leidžia identifikuoti objektus ir nustatyti savo vietą. Pilve įtaisyti opto-elektriniai jutikliai, kurie, naudodamiesi grindų struktūra, nusako kaip skruzdė juda grindų atžvilgiu. Skruzdės kojos sukurtos naudojant pjezo medžiagą. Sulenktos galūnės gali būti greitai ir tiksliai kontroliuojamos, skruzdės judėjimui reikia nedaug energijos ir ji sugeba judėti nedidelėse erdvėse. „BionicANTs“ turi griebtuvus, kuriais gali pakelti objektus.
„BionicANTs“ gali paskatinti pokyčius pramonės gamybos srityje. Ateityje reikės vis daugiau technologijų, galinčių prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Dėl šios priežasties gamybos sistemos turi gebėti dirbti autonomiškai.
Bendradarbiaujančios ir autonomiškai dirbančios robotinės skruzdėlės turi šias savybes ir gali padaryti šios srities perversmą.
