Korporacijos „Hewlett Packard“ tyrimų laboratorija („HP Labs“), 2008 metais sukūrusi pirmąjį veikiantį naują elektrinių grandinių elementą – memristorių, atrado, kad juo galima atlikti ir logines operacijas.
Memristoriaus, kaip dar vieno pagrindinio elemento, be jau žinomų varžos, kondensatoriaus ir indukcinės ritės, teorinis pagrindimas buvo pateiktas dar 1971 metais, tai padarė Kalifornijos universiteto profesorius Leon Chua.
Memristorius ypatingas tuo, kad gali „prisiminti“, koks buvo pro jį pratekėjusio elektros krūvio kiekis ir priklausomai nuo to keisti savo varžą.
Tyrėjų grupės vadovas R. Stanley Williams, viename iš šių video siužetų pasakojantis apie memristorius, mano, kad tokie elementai jau po kelių metų galės būti pradėti naudoti elektroniniuose prietaisuose.
Jų pagrindiniai privalumai yra šie:
- veikimo greitis – memristoriai yra greitesni nei šiuo metu paplitusios flash atmintys;
- naudoja mažiau energijos;
- jau dabar įrašytos informacijos tankis juose gali būti du kartus didesnis nei flash atmintyse;
- jie atsparūs radiacijai;
- iš memristorių galima pagaminti loginius elementus, mažesnius už dabartinius – šiuo metu tranzistoriai naujausiose mikroschemose yra vos 22 nanometrų dydžio ir visai priartėjo prie ribos, kuomet tolesnis jų mažinimas tampa labai sudėtingu dėl kvantinių reiškinių įtakos didėjimo;
- teoriškai memristoriai gali pakeisti tranzistorius, taigi ir visą silicio puslaidininkiais paremtą elektronikos pramonę.
Apie šį naują galimą memristorių pritaikymą HP Informacinių ir kvantinių sistemų laboratorija paskelbė balandžio mėnesio žurnale „Nature“.
