Beformiai cheminiai robotai galės pralįsti pro mažiausius plyšelius, tada padidėti iki 10 kartų, atlikti užduotį, o po misijos suirti be jokių pėdsakų.
„Chembotai“ idealiai tiks misijoms, kuriose reikės ištirti urvus ir išminuoti sprogmenis, lipti virvėmis, laidais bei medžių šakomis. Dar viena idėja: vienas toks robotas viduje galės neštis mažesnį porininką, pritaikytą konkrečiai užduočiai. JAV Tufts universiteto mokslininkai pasirašė 3,3 mln. dolerių vertės sutartį su šalies gynybos organizacija DARPA. Pinigai skirti kurti minkštiesiems mechanizmams.
„Chembotuose“ susijungia minkštųjų medžiagų chemija ir robotika, – pasakoja tyrimams vadovaujantis Mitchellas Zakinas. – Tai visiškai naujas būdas žvelgti į robotus, kuris vieną dieną gali suteikti didelį technologinį pranašumą mūsų ginkluotosioms pajėgoms“.
„Tikimės, kad šie prietaisai galės tiesiogine to žodžio prasme išnykti po to, kai įvykdys savo užduotį“, – sako universiteto biomedicinos inžinierius Davidas Kaplanas.
Jo kolega neurobiologas Barry‘is Trimmeris jau ne vienerius metus studijuoja vikšrų nervų sistemas. Šie padarai, pasibaigus lervos stadijai, pasunkėja 10 tūkstančių kartų. Mokslininkas taip pat aiškinasi, kaip vikšrai sugeba taip preciziškai valdyti savo judesius, teturėdami primityvias smegenis.
Pasitelkęs biomedžiagas, genų inžineriją ir nanotechnologijas, B. Trimmeris su kolegomis tikisi dirbtiniu būdu atkurti kai kurias vikšrų savybes. Laboratorijoje jau bandomi pirmieji prototipai.
