 |
|
|
Elektronika.lt portalo forumas
Jūs esate neprisijungęs lankytojas. Norint dalyvauti diskusijose, būtina užsiregistruoti ir prisijungti prie forumo.
Prisijungę galėsite kurti naujas temas, atsakyti į kitų užduotus klausimus, balsuoti forumo apklausose.
Administracija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus bei dalyvius,
kurie nesilaiko forumo taisyklių.
Pastebėjus nusižengimus, prašome pranešti.
Dabar yra 2024 05 23, 17:42. Visos datos yra GMT + 2 valandos.
|
|
|
 |
Forumas » Forumo informacija » IX etapas. Universali trifazio variklio pavara
|
Jūs negalite rašyti naujų pranešimų į šį forumą
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite ištrinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite dalyvauti apklausose šiame forume
|
|
|
|
|
 |
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
 Parašytas: 2010 11 22, 23:56 |
  |
|
|
|
| circuit rašo: |
| RVRSS rašo: |
| Tikra greiciu deze galetu vykdyti tokias greicio/traukos transformacijas neprarandant max galios. |
Pergalvok dar kartą, atidžiai.
Su elektroniniu perjungimu gauni 2x mažiau torko ir 2x daugiau greičio. Galia lieka konstanta.
Su mechanine dėže išėjime taip pat gauni 2x mažiau torko ir 2x daugiau greičio. Galia vėlgi konstanta. Plius visi mechanikos "bonusai". |
Na jei skaityti normaliu tai kad pirmu atveju turim tik puse greicio, o antru - tik puse traukos, tada ir elektriniame variante galia lieka pastovi, t.y. puse nuo max galimos.
Bet jeigu panaudotume mechanine deze, tai galima butu tiems patiems dviems varikliams duoti ir max itampa ir max srove tuo paciu metu ir gauti dvigubai didesne galia - na tiesa, su dvigubai galingesniu valdikliu (arba dviem vietoje vieno buvusio), bet pasikartosiu - su tais paciais motorais! |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna  - būna blogi kontaktai! 
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 23, 00:03 |
|
|
|
|
| RVRSS rašo: |
Na jei skaityti normaliu tai kad pirmu atveju turim tik puse greicio, o antru - tik puse traukos, tada ir elektriniame variante galia lieka pastovi, t.y. puse nuo max galimos.
Bet jeigu panaudotume mechanine deze, tai galima butu tiems patiems dviems varikliams duoti ir max itampa ir max srove tuo paciu metu ir gauti dvigubai didesne galia - na tiesa, su dvigubai galingesniu valdikliu (arba dviem vietoje vieno buvusio), bet pasikartosiu - su tais paciais motorais! |
Melas.
Jei į temą "mechanika vs. elektronika":
Matau su mechanika nelabai. :) Jeigu mechaninę dėžę perjungsi į 2x didesnį perdavimą, išėjime gausi ne tik 2x didesnį greitį, bet ir 2x mažiau sukimo momento nei įėjime. O tai yra lygiai tas pats kas perjunginėti apvijas.
Na o kad perjunginėjant apvijas galima pasiekti apsukas atitinkančias 2x aukštesnę maitinimo įtampą, manau, irgi pritarsi. Tai iš čia ir plaukia išvada kad reikia 2x žemesnės įtampos tranzistorių kas labai stipriai sumažina jų kainą ir šiluminius nuostolius.
Jei nepritarsi šiandien - pritarsi rytoj, po nakties miego. :)
Einu filmo, labos. |
|
|
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 23, 00:18 |
|
|
|
|
| circuit rašo: |
| O kas dėl galios elektronikos. Žiūrėk į tai dar kitaip. Transporto priemonėse yra didelis kompromisas "torkas" vs. "greitis". Kaip manai kodėl elektromobilių max greitis dažniausiai būna koks 100 km/h? Manai galios nepakanka? Tikrai ne. Štai ir mano elektrinio dviračio galia buvo ~4kW, o max greitis tik 70 km/h, nors su tiek galios laisvai galėtų spausti 100. |
Na manau kad populiariam naudojimui skirtuose elektromobiliuose tiesiog nera prasmes tureti greiti didesni nei 100km/h, o kartu ir tokiem greiciam reikalingu vienokiu ar kitokiu elektriniu ar mechaniniu komplikaciju.
(juk jau ju akumai ir taip per brangus)
Bet techniskai tai padaryti galima ir be jokiu daugiafaziskumu ir panasiu stebuklu.
| circuit rašo: |
| Elektromobiliuose, norint pakankamai gero sukimo momento, reikia laikyti pakankamai mažą max greitį. Vėlgi, žiūrėk kaip į paprastą DC motorą. Sukimo momentas yra apribotas srove. Jei imsim variklį su aukštesnėm apsukom, tiesiog gausim mažiau torko. Kitas būdas kelti apsukas neprarandant torko - keliant įtampą. |
Pala-pala, cia kaip matau kalbi apie seniai zinoma iprastine greicio/traukos savireguliacijos sistema DC variklyje su nuosekliu zadinimu - tai labai gerai tinka sistemos supaprastinimui, bet neisnaudoja max variklio pajegumo, t.y. max sroves vienu metu su max itampa - zinoma, tam reiketu norint islaikyti max srove greitejant ir itampa atitinkamai kelti, o tai kam gi musu visokie ten gudrus valdikliai ir reikalingi?
| circuit rašo: |
| Grįžtant prie "dviejų pavarų" variklio, maksimalus greitis padvigubėtų. |
Deka dvigubos sroves arba dvigubo valdikliu kiekio.
| circuit rašo: |
| Tai gaunasi, kad paprastam motorui iki tokių apsukų išsukti reikėtų dvigubai didesnės įtampos. Bet kam? |
O kuo tai (itampos dvigubinimas) blogiau uz sroves ar valdikliu kiekio dvigubinima?
| circuit rašo: |
| O jeigu lygiagrečiai sujungiam apvijas? Įtampa lieka ta pati (va čia ir stipriai susitaupo ant galios elektronikos), o greitis 2x... |
Itampa tai lieka ta pati, bet arba srove arba valdikliu kiekis padvigubeja kartu su greiciu.
| circuit rašo: |
Peržvelk tranzistorių charakteristikas su ta pačia max srove - 100V ir 200V.  Skirtumas akivaizdus. Vien kanalo varžos nuostoliai kiek skirsis, jau nekalbant apie kainą. |
Na velgi - atrodo pamirsti kad kadangi bendra komutuojama per visus atskirus apviju fragmentus galia turi islikti ta pati, tai ir tu tranzu su puse itampos tures buti dvigubai daugiau.
T.y. jei pvz. 6vnt. 200V ~18A tranzu IRF640 su varza ~0.2 omo lyginam su 12 vnt. 100V ~18A tranzu IRF530 su varza ~0.1 omo, tai abiem siais atvejais sios dvi grupes tarpusavyje tures lygiai tuos pacius suminius nuostolius prie tos pacios sroves.
(nes antruju dvigubai daugiau bet jie pagal komutuojama galia lygiai dvigubai silpnesni, kas yra logiska zinant kad kiekvienas sekantis tipas siose standartinese IRF eilese, kuris zymimas antruoju pavadinimo skaiciumi, turi dvigubai didesni kristala - analogiska tam paciam bet kurios kitos eiles numeriui, t.y. pvz. IRF540, 640, 740 ir 840 turi to paties dydzio kristalus ir atitinkamai komutuojamas galias, o IRF530, 630, 730 ir 830 - velgi tarpusavyje vienodus, bet dvigubai mazesnius dydzius uz tos pirmosios grupes tranzus)
Bet del didesnio kristalu ir korpusu kiekio antras tranzu rinkinys bus brangesnis, ir valdymas jo irgi atitinkamai sudetingesnis.
Na, tai ir ka laimim?  |
|
Paskutinį kartą redagavo RVRSS, 2010 11 23, 01:54. Redaguota 2 kartus(ų)
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 23, 00:51 |
|
|
|
|
| circuit rašo: |
| RVRSS rašo: |
Na jei skaityti normaliu tai kad pirmu atveju turim tik puse greicio, o antru - tik puse traukos, tada ir elektriniame variante galia lieka pastovi, t.y. puse nuo max galimos.
Bet jeigu panaudotume mechanine deze, tai galima butu tiems patiems dviems varikliams duoti ir max itampa ir max srove tuo paciu metu ir gauti dvigubai didesne galia - na tiesa, su dvigubai galingesniu valdikliu (arba dviem vietoje vieno buvusio), bet pasikartosiu - su tais paciais motorais! |
Melas. |
Na gerai, tuoj ziuresim, kurioj cia jis pusej pasislepe.
| circuit rašo: |
Jei į temą "mechanika vs. elektronika":
Matau su mechanika nelabai. Jeigu mechaninę dėžę perjungsi į 2x didesnį perdavimą, išėjime gausi ne tik 2x didesnį greitį, bet ir 2x mažiau sukimo momento nei įėjime. |
Sitas aisku, bet as gi ne apie tai kad mechanine vos ne "dvigubina galia" - as apie galimybe pacius dar pries deze stovincius motorus isnaudoti pilna galia, t.y. jungti juos vienu metu ir max srove ir max itampa!
Todel tokiu atveju ir isejime gausime dvigubai didesne galia nei tuo atveju jei:
| Citata: |
| O tai yra lygiai tas pats kas perjunginėti apvijas. |
(patikslinu - cia konkreciai kolioju tavo duota pavyzdi su dvieju motoru perjungimu is nuoseklaus jungimo su puse itampos i lygiagretu su puse sroves arba savo mineta is esmes to paties budo analoga su akumuliatoriu lygiagreciu/nuosekliu perjungimu vienam motorui)
Nes perjunginedami apvijas max traukos aveju turim tik puse greicio o max greicio atveju - tik puse traukos, t.y.:
1. Kai pradzioje sujungem motorus nuosekliai - turim kiekvienam po max saltinio srove/trauka bet tik po puse itampos/greicio taigi kiekvienas is ju dirba puse max savo galios.
2. Kai po to perjungiam motorus lygiagreciai - turim kiekvienam po max saltinio itampa/greiti bet uztai ta pati max saltinio srove dabar jau dalinasi per puse kiekvienam, t.y. dvigubai sumazeja trauka ir velgi isnaudojame motorus tik puse tos max galios kuria jie potencialiai galetu duoti gaudami vienu metu ir max itampa ir max srove.
(tada jau aisku tai dvigubai galiai gauti kaip minejau reikes dvigubai galingesnio saltinio, bet motorai tai juk lieka tie patys - taigi, grizom prie to ka ir teigiau )
O tada ta dvigubai didesne galia transformave kaip mums reikia su mechanine pavara gausime ir ant ratu dvigubai daugiau bendros galios nei tuo pirmu atveju su nuosekliu/lygiagreciu perjunginejimu.
Jei naudosime ne toki primityvu perjunginejima o gudresni elektronini valdyma su keliais atskirais kanalais tuo budu pilnai isnaudodami sumines apviju itampas ir sroves tai tada galime isejime gauti ta pacia max galia, bet be mechanines pavaros vistiek neisgausim mums dazniausiai reikalingo didesnio sukimo momento, taigi viskas ka galim laimeti tai bandyti dalinant visas apvijas i fragmentus optimizuoti valdikliu struktura, kas deja jokiu dideliu sutaupymu irgi nezada, greiciau jau atvirksciai:
| circuit rašo: |
| Na o kad perjunginėjant apvijas galima pasiekti apsukas atitinkančias 2x aukštesnę maitinimo įtampą, manau, irgi pritarsi. Tai iš čia ir plaukia išvada kad reikia 2x žemesnės įtampos tranzistorių kas labai stipriai sumažina jų kainą ir šiluminius nuostolius. |
Apie tranzus jau rasiau auksciau  , su konkreciais skaiciais ir pavadinimais.
| circuit rašo: |
Jei nepritarsi šiandien - pritarsi rytoj, po nakties miego.
Einu filmo, labos. |
Gerai, rytoj paziuresim kas kam pritars. |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 25, 02:33 |
|
|
|
|
Daug melo. Pabandysiu paaiškinti esmę dar kitaip.
Sakykime turim elektrinę transporto priemonę, kurios galia 4kW, o maksimalus greitis tiesiojoje - 45 km/h. Tai tipinis L2 klasės motoroleris. Akumuliatoriaus įtampa 48V ("iki 60V").
Sakykime, norime nedidindami galios (nes tai riboja ne tik įstatymai, bet ir likusi elektronika, akumuliatorius, ...) padidinti greitį. Tarkime iki 90 km/h. Galios tam pakanka, tik motoro apsukų ne.
Iš čia yra du keliai:
1. Kelti akumuliatoriaus įtampą 2x.
2. Pervynioti motorą 2x mažesnei įtampai.
3. Panaudoti mano minėtą metodą su 6 fazėm.
1. variantu gauname:
a) kadangi motoro srovė nepasikeičia, galia gaunasi 2x. Lyg ir to norėtume, bet varžo įstatymai, taip pat akumuliatorius negali duoti tiek srovės (jei pakelsime įtampą 2x, reikės mažinti talpą 2x)
b) reikia tokios pačios srovės tranzistorių su 2x įtampa - brangiau.
c) sudėjus aukštesnės įtampos tranzistorius stipriai išauga šiluminiai nuostoliai dėl jų atviro kanalo varžos.
d) maksimaliai įtampai pakilus iki 118V (krovimo pabaigoje) reikalingas žymiai brangesnis DC/DC 12V 100W keitiklis šviesoms.
2 variantu gauname:
a) 2x mažiau torko nei buvo originaliai, visam apsukų intervale.
3 variantas:
a) išlaikome tą patį torką originaliame 0-45km/h intervale ir gauname papildomą 45-90km/h intervalą su 2x mažesniu torku.
b) sistemos galia lieka ta pati
c) sistemos įtampa lieka ta pati
d) taigi ir sistemos srovė lieka ta pati
e) sudėtingėja elektronika, reikia 2x daugiau tranzistorių (12vnt. vietoj 6vnt.) - galima daryti prielaidą kad pasidaro brangiau. Bet dabar primeskime: kadangi sistemos įtampa, galia ir srovė lieka ta pati, bendra tranzistorių srovė nesikeičia. Vietoje originalių tranzistorių sudedami mažesni ir pigesni. Tai pigiau ar brangiau - ginčytinas reikalas ir atskira diskusija. Tau gal neteko susidurti, bet esu ardęs ir taisęs daugybę elektrinėms transporto priemonėms skirtų valdiklių - sėkmingai sulygiagretina ir po 10 silpnesnių tranzistorių. Kaip manai kodėl? Ogi todėl, kad pigiau. :) Aišku viskas priklauso nuo konkretaus atvejo, bet man dar neteko ardyti nei vieno su dideliais tranzais, visur buvo saujom prižerta mažiukų. Net JonElis savo sistemoje naudoja kelias saujas TO220 mosfetų. Bet grįžkime nuo šio lyrinio nukrypimo...
Jei apibendrinant, 3 metodo trūkumai yra: variklio pervyniojimas, sudėtingesnė elektronika. Privalumas: su lygiai tais pačiais parametrais (lyginant su originalu: galia, srovė, įtampa, ...) gaunamas 2x greitis su 2x sumažėjusiu pagreičiu to didesnio greičio intervale. Efektas lygiai toks pats kaip į esamą sistemą įdėjus 2 pavarų mechaninę pavarų dėžę. Lieka tik apsispręsti kas labiau priimtina: mechaninė dėžė su visais savo 'bonusais' ar variklio pervyniojimas (50-100 Lt) ir valdiklis su šiek tiek daugiau detalių. Su tokiom elektroninėm pavarom viską teisingai suderinus vartotojas to net nepastebėtų. O kaip yra su mechaninėm pats žinai. Tenka man mieste su elektriniu motoroleriu bendram eisme važiuoti - tragedija, smaukymasis paskui tuos automobilius važiuoti, reikia atleidinėt gazą kai pavaras junginėja. Kai pats smaukaisi junginėdamas tai aišku kad nepastebi. |
|
|
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 25, 05:02 |
|
|
|
|
| circuit rašo: |
Daug melo. Pabandysiu paaiškinti esmę dar kitaip. Labai kategoriska bet deja niekuo neargumentuota.
Gerai, tiek to, man tinka ir is bet kurios kitos puses, taigi tesiam.
Sakykime turim elektrinę transporto priemonę, kurios galia 4kW, o maksimalus greitis tiesiojoje - 45 km/h. Tai tipinis L2 klasės motoroleris. Akumuliatoriaus įtampa 48V ("iki 60V").
Sakykime, norime nedidindami galios (nes tai riboja ne tik įstatymai, bet ir likusi elektronika, akumuliatorius, ...) padidinti greitį. Tarkime iki 90 km/h. Galios tam pakanka, tik motoro apsukų ne. tai reiskia kad jei minetos 4kW galios pakanka 90km/h greiciui, tai esamam 45km/h greiciui palaikyti uztenka 4x maziau t.y. 1kW arba 1/4 variklio max sroves
Iš čia yra du keliai: sorry, ju cia netgi kaip matau trys, bet du paskutiniai tikrai is esmes analogiski
1. Kelti akumuliatoriaus įtampą 2x. kvailas budas kelti itampa jei motoras jau ir taip neisnaudoja savo max sroves, reikia arba dvigubai mazinti perdavima i varanti rata ir taip dvigubai padidinus pastarojo greiti isnaudoti motoro sroves/traukos rezerva arba:
2. Pervynioti motorą 2x mažesnei įtampai. konkreciai tai reiskia kad buves sakykim 40V/100A motoras tampa 20V/200A motoru
3. Panaudoti mano minėtą metodą su 6 fazėm. tai is esmes tas pats kaip ir 2 atvejis tik rezultate vietoje sakykime (40V/100A)/3F>(20V/200A)3F turesime (40V/100A)3F>(20V/100A)6F
1. variantu gauname:
a) kadangi motoro srovė nepasikeičia, galia gaunasi 2x. Lyg ir to norėtume, bet varžo įstatymai, taip pat akumuliatorius negali duoti tiek srovės (jei pakelsime įtampą 2x, reikės mažinti talpą 2x) na cia reiketu patikslinti, kuri butent motoro srove nepasikeicia - atitinkanti max galia ar atitinkanti 45km/h greiti, ir kam tokiu budu didinti galia kurios ir taip pakanka - nes kaip jau minejau, pakeitus perdavima i dvigubai greitesni nereikes didinti itampos ir esama motoro galios rezerva normaliai isnaudosime
b) reikia tokios pačios srovės tranzistorių su 2x įtampa - brangiau. jei kazkodel kaip buvo siulyta didinsime motoro itampa ir atitinkamai galia dvigubai, tai visai logiska kad reikes ir dvigubai galingesniu (itampos saskaita) tranzu - bet kam didinti galia kurios pakanka?
c) sudėjus aukštesnės įtampos tranzistorius stipriai išauga šiluminiai nuostoliai dėl jų atviro kanalo varžos. sudejus vietoj (cia vel griztu prie savo minetu tranzistoriu tipu del vaizdumo nepaisant neatitikimo konkrecioms sio atvejo itampoms ir srovems) pirma buvusiu 100V IRF530 su kanalo varza 0.1omo dvigubai galingesnius 200V IRF640 su kanalo varza 0.2 omo nuostoliai juose esant tai paciai apkrovos srovei padides dvigubai del dvigubai didesnio itampos kritimo, bet atzvilgiu dvigubai didesnes isejimo galios NK liks tas pats, t.y. nuostoliu % nepasikeicia
d) maksimaliai įtampai pakilus iki 118V (krovimo pabaigoje) reikalingas žymiai brangesnis DC/DC 12V 100W keitiklis šviesoms. tai butu tiesa jei kaip jau minejau sis budas nebutu aplamai beprasmiskas duotose aplinkybese
2 variantu gauname:
a) 2x mažiau torko nei buvo originaliai, visam apsukų intervale. Cha, o tai jau visai nebutinai taip gausis!
Jei originaliame variante pilnus apie 100A variklio sroves prie max apsuku (sakykim tai vyksta isibegejimo pabaigoje, nes 45km/h palaikymui kaip minejau uztenka 25% max galios ir atitinkamai sroves) gaudavome praktiskai pilnai padave i ji akumo itampa 48V ir leistina srove 100A su beveik 100% PWM uzpildymu (iskaitant neidealu visos sistemos NK), tai perdarytame 0.5U/2I variklyje ta pacia motoro srove esant pusei pradinio varianto itampos (t.y. puse buvusios traukos ir galios) kuri atitinka perdaryto motoro nominalia itampa gautume jau tik su 50% PWM uzpildymu (konkreciai pirmame variante 40V/100A antrame 20V/100A), arba atitinkamai puse buvusios akumo sroves (100Ax50%=50A), taigi, logiskai dedam antra takta i PWM valdikli ir dabar jau is 2x50% uzpildymo esant pradinei akumo srovei 100A turime 200A tenkancius motorui, t.y. nieko nuo pradinio varianto nepraradome, taciau nedidindami akumo itampos turime dar 2x rezerva greiciui didinti - jei tame diapazone jau nenorime didinti pradines max leistinos akumo sroves, tai pamazu ribodami/stabilizuodami ja su PWM tame paciame pradiniame 100A lygyje gauname toliau didejant greiciui pamazu mazejancia trauka (iki puses pradines esant dvigubam greiciui), taigi:
3 variantas:
a) išlaikome tą patį torką originaliame 0-45km/h intervale ir gauname papildomą 45-90km/h intervalą su 2x mažesniu torku. Cia gausime ta pati ka ir antru atveju t.y. pervyniodami motora i mazesne itampa, kas is esmes netgi technologiskai gali buti vienas ir tas pats, nes abiem atvejais reikes ilisti i motoro vidu ir atskirti pradines fazines apvijas per puse
b) sistemos galia lieka ta pati kaip ir antruoju atveju
c) sistemos įtampa lieka ta pati kaip ir antruoju atveju
d) taigi ir sistemos srovė lieka ta pati kaip ir antruoju atveju, ribojame srove per valdyma t.y. PWM tame paciame bendrame lygyje t.y. 100A is akumo
e) sudėtingėja elektronika, reikia 2x daugiau tranzistorių (12vnt. vietoj 6vnt.) - galima daryti prielaidą kad pasidaro brangiau. Bet dabar primeskime: kadangi sistemos įtampa, galia ir srovė lieka ta pati, bendra tranzistorių srovė nesikeičia. bendra srove nesikeicia, bet ji teka per dvigubai daugiau tranzu (arba per skirtingus daugiafazinius tranzus skirtingais laiko momentais - pvz. 45km/h atvejis bus tapatus mano minetam antro varianto pavyzdziui su 50% PWM uzpildymu), ir norint islaikyti ta pati itampos kritima ant ju ir tuos pacius bendrus nuostolius, reikes kad tranzai butu ne silpnesni - ir tik tuo atveju, jei visgi leisime sau NK sumazejima motyvuodami geresniu silumos pasiskirstymu per didesni tranzu kieki galesime sau leisti situacija kai: Vietoje originalių tranzistorių sudedami mažesni ir pigesni. Tai pigiau ar brangiau - ginčytinas reikalas ir atskira diskusija. Tau gal neteko susidurti, bet esu ardęs ir taisęs daugybę elektrinėms transporto priemonėms skirtų valdiklių - sėkmingai sulygiagretina ir po 10 silpnesnių tranzistorių. Kaip manai kodėl? Ogi todėl, kad pigiau. Aišku viskas priklauso nuo konkretaus atvejo, bet man dar neteko ardyti nei vieno su dideliais tranzais, visur buvo saujom prižerta mažiukų. Net JonElis savo sistemoje naudoja kelias saujas TO220 mosfetų. Bet grįžkime nuo šio lyrinio nukrypimo... Jo, cia gali visaip buti - aplamai pas ta pati gera gamintoja du puses galios tranzai kaip taisykle brangesni uz viena pilnos galios, bet ypac pas visokius kitaicus-stampuotojus nesugebancius taip pat gerai gaminti didesniu tranzu kaip jau ju isisavinti gamyboje mazesni gali buti kad pigiau bus statyti po debesi mazu - objektyviai tai rodo kad kazkur gamybos ar pardavimo procese isivele nemazas issigimimas , bet su musu mazu kokiu nors kitu pasirinkimu kaip tik sekti siauraakiu tendencijas galime ir netureti kito pasirinkimo
Jei apibendrinant, 3 metodo trūkumai yra: variklio pervyniojimas antru atveju norint gauti 0.5U/2I varianta reikes tik atskirti kiekvienos fazines apvijos 2 dalis prie priesingu poliu, sudėtingesnė elektronika cia tikrai gausis tik geriausiu atveju panasiai kaip ir antrame atvejyje arba blogiausiu dar sudetingiau . Privalumas: su lygiai tais pačiais parametrais (lyginant su originalu: galia, srovė, įtampa, ...) gaunamas 2x greitis su 2x sumažėjusiu pagreičiu to didesnio greičio intervale. kaip ir antruoju atveju Efektas lygiai toks pats kaip į esamą sistemą įdėjus 2 pavarų mechaninę pavarų dėžę. na bendrai ziurint rezultatas bus panasus Lieka tik apsispręsti kas labiau priimtina: mechaninė dėžė su visais savo 'bonusais' na siuo atveju reikes tik dar vienos skirtingo diametro velenu ar krumpliaraciu poros ar variklio pervyniojimas (50-100 Lt) pasikartosiu, kad antru atveju nieko vynioti nereikes, tik isrinkti ir atskirti puses - o kas cia taip pigiai pas mus pervynioja variklius uz 50-100lt? ir valdiklis su šiek tiek daugiau detalių. pamirsome skirtinga dvigubai greiciau besisukancio variklio darba ir devejimasi Su tokiom elektroninėm pavarom viską teisingai suderinus vartotojas to net nepastebėtų. kol dvigubai greiciau neateitu variklio eilinio aptarnavimo terminas O kaip yra su mechaninėm pats žinai. Tenka man mieste su elektriniu motoroleriu bendram eisme važiuoti - tragedija, smaukymasis paskui tuos automobilius važiuoti, reikia atleidinėt gazą kai pavaras junginėja. su elastinga (traukos pasiskirstymo per apsukas poziuriu) elektrine pavara to manau nebus net ir su mechanine deze, na o del to dvieju diapazonu perjungimo tai cia jau skonio reikalas - is ilgaamziskumo poziciju ziurint mechanine deze butu geriau, nes ji nepjautu motoro nestandartiniuose rezimuose |
Taigi isvados:
1. Daugiafaziskumo privalumu (apart nebent grazios reklamos) lyg ir nerasta.
2. Elektriskai galima suimituoti 2x mechanines pavaros efekta jei susitaikysime su atitinkamai 2x virs normos didejanciom variklio apsukom ir to pasekmem.
(siuo atveju pakeitimas vieno kitu visgi imanomas del santykinai mazo greiciu skirtumo tarp pavaru - tipines mechanines dezes su 4-5 pavarom atveju tai jau butu sunkiai imanoma  ) |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 25, 14:12 |
|
|
|
|
| RVRSS rašo: |
Taigi isvados:
1. Daugiafaziskumo privalumu (apart nebent :P grazios reklamos) lyg ir nerasta. :wink: |
Na kaip nerasta. Su ta pačia galia turi 2x greičio (lyginant su motoro suvyniotu 45km/h greičiui) arba 2x sukimo momento pajudant (lyginant su motoru suvyniotu 90 km/h greičiui). Man tai privalumas akivaizdus.
| RVRSS rašo: |
2. Elektriskai galima suimituoti 2x mechanines pavaros efekta jei susitaikysime su atitinkamai 2x virs normos didejanciom variklio apsukom ir to pasekmem. :roll:
(siuo atveju pakeitimas vieno kitu visgi imanomas del santykinai mazo greiciu skirtumo tarp pavaru - tipines mechanines dezes su 4-5 pavarom atveju tai jau butu sunkiai imanoma :( ) |
Iš tikro tai su 6 fazėm galima imituoti 3 pavarų dėžę. O su daugiau fazių ir žymiai daugiau. Neatidžiai žiūrėjai duotus linkus. O su tom pavarom gaunamų apsukų diapazonas nėra toks jau platus kad kiltų daug kažkokių tavo minimų, bet neįvardijamų problemų. Galų gale, visiškai nėra reikalo tas apsukas šitaip kelti. Pilnai pakanka suvynioti motorą žemoms apsukoms, taigi ir ta aukščiausia pavara bus tik kokiems 100 km/h, o pirmose pavarose 0-20 km/h stipriai išaugęs torkas. |
|
|
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 25, 15:04 |
|
|
|
|
| circuit rašo: |
| RVRSS rašo: |
Taigi isvados:
1. Daugiafaziskumo privalumu (apart nebent grazios reklamos) lyg ir nerasta. |
Na kaip nerasta. Su ta pačia galia turi 2x greičio (lyginant su motoro suvyniotu 45km/h greičiui) arba 2x sukimo momento pajudant (lyginant su motoru suvyniotu 90 km/h greičiui). Man tai privalumas akivaizdus. |
Na tai as jau aiskinau, kad nereikia kvailai lyginti su motoru suvyniotu 45km/h greiciui - tokiam motorui su jo vos ne 4x galios rezervu (neisnaudotos traukos saskaita) reikia mazinti perdavima i galini rata ir nereikes jokiu daugiafaziniu valdikliu ir variklio pervyniojimu, kitu atveju galima nekeiciant pavaros perdavimo koeficiento paimti 0.5U/2I motora ir gauti ta pati rezultata velgi paprasciau nei su daugiafaze sistema.
| circuit rašo: |
| RVRSS rašo: |
2. Elektriskai galima suimituoti 2x mechanines pavaros efekta jei susitaikysime su atitinkamai 2x virs normos didejanciom variklio apsukom ir to pasekmem.
(siuo atveju pakeitimas vieno kitu visgi imanomas del santykinai mazo greiciu skirtumo tarp pavaru - tipines mechanines dezes su 4-5 pavarom atveju tai jau butu sunkiai imanoma ) |
Iš tikro tai su 6 fazėm galima imituoti 3 pavarų dėžę. O su daugiau fazių ir žymiai daugiau. Neatidžiai žiūrėjai duotus linkus. ziurejau pakankamai atidziai kad suprasti kad tam reikes totaliai pervynioti motora o "papildomos pavaros" yra ne kas kita kaip motoro apsuku forsavimas kuri kaip jau aiskinau galima padaryti zymiai paprasciau O su tom pavarom gaunamų apsukų diapazonas nėra toks jau platus kad kiltų daug kažkokių tavo minimų, bet neįvardijamų problemų. ivardinu - visu besitrinanciu mechaniniu daliu didesnis susidevejimas, didesni nuostoliai del didesnio daznio apvijose ir magnetolaidziuose, mazesnis besisukanciu daliu mechaninis atsparumas del padidejusiu inerciniu jegu Galų gale, visiškai nėra reikalo tas apsukas šitaip kelti. Pilnai pakanka suvynioti motorą žemoms apsukoms, taigi ir ta aukščiausia pavara bus tik kokiems 100 km/h, o pirmose pavarose 0-20 km/h stipriai išaugęs torkas. |
Jokios "didesnes traukos" is to paties gabarito motoro neistrauksi - jau kalbejom apie tai, kad max sukimo momentas yra motoro gabaritine/konstruktyvine konstanta.
Pridek tu faziu kiek nori, bet per i ta pacia erdve bendrai sutelpancias motoro apvijas (kad ir kaip jos ten bebutu daugiau ar maziau tarpusavyje paskirstytos per "fazes") pavyks praleisti tomis paciomis salygomis ta pacia sumine max srove, taigi ir max trauka isliks ta pati.
O aukstesnes pavaros bus vistiek gaunamos tiesiog greiciau isukant motora, ka kaip jau cia ne karta minejau galima padaryti ir be visu daugiafaziskumo komplikaciju. |
|
Paskutinį kartą redagavo RVRSS, 2010 11 26, 00:22. Redaguota 1 kartą
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 25, 15:46 |
|
|
|
|
OK, klausimas tau. Tarkime motoro apsukos prie 50V yra 5000 RPM, sukimo momentas 10Nm.
Pervyniojam motorą 2x greičiui - 10000 RPM prie 50V. Koks bus sukimo momentas su ta pačia srove? |
|
|
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 25, 16:43 |
|
|
|
|
| circuit rašo: |
OK, klausimas tau. Tarkime motoro apsukos prie 50V yra 5000 RPM, sukimo momentas 10Nm.
Pervyniojam motorą 2x greičiui - 10000 RPM prie 50V. Koks bus sukimo momentas su ta pačia srove? |
Su ta pacia kuria butent srove? 
Kur konkreciai ja siulai matuoti?
Destau issamiau.
Po cia siulomo pervyniojimo varianto (o tai yra analogiska kaip ir po apviju atskyrimo nuosekliai per puse ir ju sujungimo lygiagreciai) vietoje sakykim 50V 100A (t.y. 2x25V/100A kaip buvo nuosekliai) motoro apviju gausime 25V 200A apvijas (t.y. 2x25V/100A dabar jau lygiagreciai), taigi tokiam motorui padave jo nauja "nominala" 25V gausime pries tai buvusius 5000rpm, o padave 50V gausime dvigubai isforsuota greicio poziuriu rezima su 10000rpm.
Stai, dabar einam prie svarbiausio - prie sroves ir atitinkamai traukos.
Jei srove per visas apvijas liks tokia pati kaip buvo o tai reiskia kad per abi dabar jau sulygiagretintas apviju dalis turesime kaip ir anksciau leisti po tuos pacius 100A t.y. is viso 200A tai turesime ir ta pati sukimo momenta kaip ir anksciau.
Jei per motoro dabar jau sulygiagretintas apvijas leisime isoriskai ta pacia srove kaip ir buvo t.y. 100A tai aisku gausime po puse buvusios sroves per kiekviena lygiagrecia apvijos saka ir atitinkamai puse buvusio sukimo momento - bet toks vertinimas yra totaliai neteisingas, nes kaip jau minejau, tokiu atveju jei teisingam palyginimui imsime ir toki pati naujojo motoro greiti koks buvo su pradiniu motoru prie jo pradiniu 50V/100A tai naujojo itampa bus dvigubai mazesne kas atitinka 50% PWM uzpildyma vietoj buvusiu 100% valdiklyje tarp akumo ir motoro, kitaip tariant akumas is tu "atseit tu paciu kaip ir anksciau" 100A "matys" jau tik 50% t.y. 50A, taigi palyginimas nekorektiskas nes puse traukos atitinka ir puse maitinimo galios, o jei velgi teisingam palyginimui imsime ir tokia pat akumo duodama srove, tai del to dvigubo skirtumo 25>50V (cia atitinkamai motoro ir akumo itampos) ir 50>100% (o cia ekvivalentinis PWM uzpildymas akumui ir motorui) motoro apviju srove bus dvigubai didesne nei akumo, t.y. 200A ir todel jokio sukimo momento esant tai paciai akumo srovei nepranandame.
Tas pats, lenteles/saraso pavidale:
Senas motoras . . . 50V . 100A .. 5000rpm . 10Nm . . . . akumo srove 100A
(pradinis iseities variantas)
Naujas motoras . . . 25V . 100A .. 5000rpm .. 5Nm . bet akumo srove tik 50A!
(del nuo 100% iki 50% sumazejusio PWM norint is 50V maitinimo gauti 25V motorui)
Naujas motoras . . . 25V . 200A .. 5000rpm . 10Nm . . . . akumo srove 100A
(viskas isoriskai is esmes taip kaip ir buvo su senu motoru, velgi del to paties skirtumo tarp 100 ir 50% PWM)
Naujas motoras . . . 50V . 200A . 10000rpm . 10Nm . . . . akumo srove 200A
(cia didesniu apsuku deka gauname dviguba galia ir motore ir is maitinimo, bet jei akumas to netempia tai dabar jau ribojame jo srove per valdikli pradiniais 100A ir gauname sekanti varianta:)
Naujas motoras . . . 50V . 100A . 10000rpm .. 5Nm . . . . akumo srove 100A
Taigi, gauname lygiai ta pati kaip ir su sesiafaze sistema, tik zymiai paprasciau! |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 26, 01:13 |
|
|
|
|
| Tuomet dar vienas klausimas. Akumo įtampa 50V, srovės limitas 100A. PWM duty-cycle 10% (kas reiškia kad variklio įtampa yra 5V). Kokia bus variklio srovė? Ar nematai tame problemos? Primenu, kad srovė baisi ne tik akumuliatoriui, bet ir varikliui. Pastarajam dar labiau. |
|
|
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 26, 02:21 |
|
|
|
|
| circuit rašo: |
| Tuomet dar vienas klausimas. Akumo įtampa 50V, srovės limitas 100A. PWM duty-cycle 10% (kas reiškia kad variklio įtampa yra 5V). Kokia bus variklio srovė? Ar nematai tame problemos? Primenu, kad srovė baisi ne tik akumuliatoriui, bet ir varikliui. Pastarajam dar labiau. |
Teisingas klausimas, taigi atsakau.
Jei akumo max srove priimsime kaip 100A (prie 50V), tai dar visai nereiskia, kad teoriskai proporcingai (esant sakykim cia paminetam 10% PWM-dc) variklio max srove bus 1000A prie 5V itampos, nes apart bendros akumo max sroves ribojimo musu valdiklyje manau neisvengiamai bus ir tranziniu raktu max sroves ribojimas - pvz. mano anksciau analizuotam atvejui su 0.5U/2I motoru ir 50% PWM-dc kai akumo srove 100A o variklio 200A jau reikes didinti raktiniu tranzu max srove iki tu 200A.
(tiksliau as siulyciau savo cia jau dar anksciau mineta varianta ivesti dvitakti PWM su dviem tranzais po 100A valdomais simetriskai - tai leistu gauti tolygia akumo srove nevirsyjancia netgi impulse tu paciu 100A - sis optimalus atvejis jau butu kazkiek sudetingesnis, bet visgi dar liktu paprastesnis uz alternatyvini daugiafazi valdyma su tuo paciu galutiniu rezultatu ir gerokai skirtingo sudetingumo reikalaujanciu variklio perdarymu)
Del tos pacios priezasties, jei apibendrintai priimsime kad tam "pervyniotam" 0.5U/2I motorui naudosime 2x galios t.y. 200A(2x100A) tranzus su butent tokiu kiekvieno is ju sroves limitu (plius 100A bendras akumo sroves limitas), tai ir variklio srove negales virsyti sios jam siaip jau legaliai jam skirtos 200A reiksmes nepriklausomai nuo PWM-dc. 
P.S. Siaip jau jei noretume gauti esant 10% PWM-dc is 50V 100A akumo tuos proporcingus 5V/1000A i varikli, tai pirma - reiketu tranzu su 1000A  max srove, o antra - ta vidutine 100A akumo srove butu is jo imama 10% trukmes 1000A impulsais. 
Manau akivaizdu, kad tai abiem siais poziuriais neracionalu. |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 26, 03:36 |
|
|
|
|
Na va, pagaliau supratai kame yra esmė ir daugiafazių motorų nauda. Kaip jau minėjau, 6 fazių motoras turi 3 "pavaras". Panaudojus daugiau fazių gaunasi daugiau pavarų. Kiek pavarų, tiek kartų skiriasi greitis.
Tai dabar grįžtant prie mano situacijos. Tarkime: motoro įtampa 50V, apsukos 10kRPM (tarkime 100km/h), maksimali leistina srovė 100A, sukimo momentas 10Nm.
Taigi, prie maksimalaus greičio 100km/h ir maksimalios apkrovos (10Nm) gauname 100A srovę iš 50V akumo, kas yra 5kW. Viskas gražu.
Dabar primeskime, kad 100km/h motoroleriui yra reikalinga tik trumpą laiką, o visą likusį laiką jis trinasi mieste iki 50km/h. Leistina srovė ta pati - 100A, taigi ir sukimo momentas tas pats - 10Nm; PWM plotis 50% - ant motoro 25V. Turime 2,5kW - tik pusę motoro galios.
Dabar primeskime kad važiuojame 33km/h greičiu - turėsime iš vis tik 1/3 galios - 1,66kW. Motoroleriui tokia galia yra juokinga. O jei važiuosime 10km/h?...
Supranti kur link suku? :)
O dabar primeskime kad turim motorą su 6 fazėm, kas mums duoda tris pavaras, kurių 1 ir 3 "perdavimo" santykis yra 3x. Tai jei trečia pavara važiuoja max 100km/h, tai antra bus 50km/h, o trečia - 33km/h. Kadangi šiuo metodu naudojame harmonikas, kas yra tas pats kas mechaniškai perjunginėti apvijas, kiekvienos pavaros maksimaliomis apsukomis turėsime maksimalią galią. Taigi, šiuo atveju, 33km/h - 5kW.
O jeigu paimt variantą su 5 pavarom?... O 7?... Tęsti?
Kad valdymo algoritmas ir galios elektronika sudėtingesni bei reikia specialiai suvynioto motoro (tinka paprasto statorius) tai taip, to tikrai neneigiu. Bet jei reikėtų rinktis transporto priemonę su tuo pačiu 5kW varikliu, bet esant 20km/h greičiui atiduodančiu 1kW arba 5kW (su 5 pavarom) - ką rinktumeis? Net jei ir tas su pavarom būtų šiek tiek brangesnis. |
|
|
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 26, 04:35 |
|
|
|
|
| circuit rašo: |
| Na va, pagaliau supratai kame yra esmė ir daugiafazių motorų nauda. Kaip jau minėjau, 6 fazių motoras turi 3 "pavaras". Panaudojus daugiau fazių gaunasi daugiau pavarų. Kiek pavarų, tiek kartų skiriasi greitis. |
OK, ir ka tai keicia tame ka as pries tai aiskinau?
Sorry, bet jokios daugiafaziu motoru isskirtines naudos taip ir nepasimate.
| circuit rašo: |
| Tai dabar grįžtant prie mano situacijos. Tarkime: motoro įtampa 50V, apsukos 10kRPM (tarkime 100km/h), maksimali leistina srovė 100A, sukimo momentas 10Nm. |
Taip ir neatsakytas liko mano konkretizuojantis klausimas - kieno max leistina srove 100A?
Motoro ar akumo?
Mano nagrinetuose (ir siulytuose naudoti vietoj daugiafazines sistemos) pavyzdziuose jos juk skiriasi!
Ir jau netgi kelis kartus aiskinau kodel taip gaunasi ir kam to reikia.
| circuit rašo: |
| Taigi, prie maksimalaus greičio 100km/h ir maksimalios apkrovos (10Nm) gauname 100A srovę iš 50V akumo, kas yra 5kW. Viskas gražu. |
OK, bet abiem atvejais - ir mano siulyto "pervynioto" (tiksliau tiesiog perjungto i pvz. 0.5U/2I) motoro ir tavo siulomo daugiafazinio varianto tie 100A nera max leistina bendra variklio srove.
| circuit rašo: |
| Dabar primeskime, kad 100km/h motoroleriui yra reikalinga tik trumpą laiką, o visą likusį laiką jis trinasi mieste iki 50km/h. Leistina srovė ta pati - 100A kieno butent leistina srove?, taigi ir sukimo momentas tas pats - 10Nm; PWM plotis 50% - ant motoro 25V. Turime 2,5kW - tik pusę motoro galios. |
Jei motoro max srove atitinka akumo max srove - taip ir bus, bet as gi siuliau kitoki varianta.
| circuit rašo: |
Dabar primeskime kad važiuojame 33km/h greičiu - turėsime iš vis tik 1/3 galios - 1,66kW. Motoroleriui tokia galia yra juokinga. O jei važiuosime 10km/h?...
Supranti kur link suku? |
Cia vel kazkodel lygini galios proporcijas atvejui kai max akumo ir motoro sroves vienodos, kas neatitinka to ka as siuliau.
| Citata: |
O dabar primeskime kad turim motorą su 6 fazėm, kas mums duoda tris pavaras, kurių 1 ir 3 "perdavimo" santykis yra 3x . Tai jei trečia pavara važiuoja max 100km/h, tai antra bus 50km/h, o trečia - 33km/h. Kadangi šiuo metodu naudojame harmonikas, kas yra tas pats kas mechaniškai perjunginėti apvijas, kiekvienos pavaros maksimaliomis apsukomis turėsime maksimalią galią nebent tik atitinkamai didindami bendra motoro srove - tik tada siuo daugiafaziu atveju taip pat kaip ir pagal mano siulyta "pervyniojimo/perjungimo" i 0.5U/2I modeli galesime gauti ta pacia galia prie mazesniu greiciu isnaudoje motoro sroves rezerva. Taigi, šiuo atveju, 33km/h - 5kW. na konkreciai siam atvejui atitikti man jau reikes motoro ne 0.5U/2I o 0.33U/3I bet esmes tai nekeicia
O jeigu paimt variantą su 5 pavarom?... O 7?... Tęsti? |
O ka cia testi - viskas lieka kaip buvo, nepadidines bendros motoro sroves prie mazesniu apsuku tos pacios galios neislaikysi jokiais ten gudriais daugiafaziskumais, ji lygiai taip pat proporcingai mazes kaip ir tuo atveju kai lyginai iprasta ne daugiafazine sistema su ta pacia bendra variklio max srove kaip ir akumo max srove.
| circuit rašo: |
| Kad valdymo algoritmas ir galios elektronika sudėtingesni bei reikia specialiai suvynioto motoro (tinka paprasto statorius) tai taip, to tikrai neneigiu. Bet jei reikėtų rinktis transporto priemonę su tuo pačiu 5kW varikliu, bet esant 20km/h greičiui atiduodančiu 1kW arba 5kW (su 5 pavarom) - ką rinktumeis? Net jei ir tas su pavarom būtų šiek tiek brangesnis. |
Rinkciausi savo siulyta varianta (0.5U/2I arba 0.33U/3I ir t.t. priklausomai nuo to su kiek faziu variantu lyginsim), nes jis gali isduoti tas pacias charakteristikas be tokiu daugiafaziu varikliu perdarymu ir be tokiu sudetingu daigiafaziu valdikliu.
Stai taip. |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
IX etapas. Universali trifazio variklio pavara |
| Parašytas: 2010 11 26, 07:34 |
|
|
|
|
Dar karta noredamas suprasti kur ten konkreciai tas ju reklaminis suo pakastas perziurejau visas grazias prezentacijas jau cia anksciau kolegos circuit duotoje nuorodoje:
http://www.chorusmotors.com/demo/index.demo.html
Tai va, viskas tikrai ganetinai akivaizdu - jie ten skaiciuodami motoru greicius ir ypac traukas ir tais poziuriais lygindami tradicinius ir savo siulomus elektriniu motoru valdymo variantus priima kaip savaime aiskius du iseitinius dalykus:
1. Motoro max srove gerokai (bent kelis kartus) didesne uz jo maitinimo saltinio ir konkreciai valdiklio max srove.
(zr. pirmus du grafikus, ten parasyta kur yra kas)
O tai yra butina tam, kad esant pakankamam motoro sroves didinimo rezervui galima butu padaryti antra ten daroma prielaida:
(kuria patvirtina sekantys ten duoti pavyzdziai su skaiciais)
2. Daugiafaziam motorui atskiru ji valdancio daugiakanalinio inverterio isejimu pajegumas imamas toks pats, kaip ir tradiciniam trifaziam atvejui su jo 3 isejimais, t.y. tradicinio trifazio motoro valdomo nuo trifazio valdiklio su 3 isejimais parametrai yra lyginami pagal pajeguma su daugiafazio 17-ka tokios pacios galios isejimu turincio valdiklio valdomo daugiafazio motoro pajegumais.
Hm, tada jau nenuostabu , kad taip lyginant staiga ir gaunasi nei is sio nei is to beveik 6 kartus daugiau traukos.
Bet deja ten buvo patingeta arba greiciau nepanoreta susiprasti, kad tokiu atveju teisinga butu lyginti abiem atvejais valdiklius su panasiu bendru tranzu kiekiu t.y. jei daugiafaziam turim 17 atskiru tranzu poru (po pora kiekvienam isejimui) tai trifaziam reiketu i 3 jo isejimus statyti atitinkamai po 17/3~6 tranzus lygiagreciai vietoj kiekvieno - stai tada ir pasimatytu kad jokio netiketo traukos padidejimo pereje prie to daugiafaziskumo negausime, nes tos traukos ir pradiniame tradiciniame trifaziame variante pilnai uzteks jei tik jo valdiklio pajegumai atitiks motoro pajegumus taip pat kaip tai ten yra priimta ir tuo siulomu alternatyviniu daugiafaziu atveju. 
Kitaip tariant - stebukla tie veikejai atrado tame, kad pakeitus trifazi valdikli su akivaizdziai per silpnais pagal jo valdoma motora 3 isejimais daugiafaziu valdikliu su jau 17 tokiu pat isejimu, motoro isejimo parametrai irgi staiga zymiai pagereja.
Ir jie dar maza to aiskina kad taip atseit galima gerokai sutaupyti valdiklio kainos saskaita. 
Suprask - tas pats valdiklio pajegumas (t.y. turima galvoje kaip minejau vieno atskiro jo isejimo - vienu atveju is 3, kitu jau is 17) igalina gauti gerokai geresnius motoro parametrus. |
|
_________________
Elektroje stebuklų nebūna - būna blogi kontaktai!
"Aš čia, gyva!"
(durnyno SHIT'o vardas - Lietuva) |
|
|
|
|
|
 |
Google paieška forume |
|
|
|
Naujos temos forume |
|
|
FS 22 Tractors
Farming Simulator 19 Mods,
FS 22 Maps,
FS22 Mods |
|
ETS2 Mods
ETS2 Trucks,
ETS2 Bus,
Euro Truck Simulator 2 Mods
|
|
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods,
FS22 Maps,
FS22 Trucks |
|
VAT calculator
VAT number check,
What is VAT,
How much is VAT |
|
Paskola internetu
Vartojimo paskola,
paskola automobiliui,
paskola būsto remontui |
|
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope |
|
FS22 Mods
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors Mods,
FS22 Maps Mods |
|
FS22 Mods
FS22 Maps,
FS22 Harvesters,
FS22 Tractors |
|
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija |
|
Sims 4 Mods
Sims 4 CC Clothes,
Sims 4 Hair CC,
Sims 4 Skill Cheat |
|
|
 |
