Greitaeigis internetas, mažesnės kainos ir elektromagnetinių bangų potencialo išnaudojimas teikiant naujas paslaugas – visa tai yra naujoje Europos Sąjungos (ES) nuoseklaus ekonomikos augimo ir užimtumo strategijoje, vadinamoje „Europa 2020 m.“.

Europos Sąjungoje atliktas tyrimas atskleidė vis didėjantį poreikį darbuotojų gebėjimui naudotis informacinėmis ir komunikacijos technologijomis. Verslo įmonių vadovų vertinimu, po penkerių metų tik 10 proc. darbo vietų nereikalaus e.įgūdžių, tuo tarpu labiausiai didės poreikis IT srities profesionalams.

„Google“ yra įtakingiausia technologijų bendrovė ir viena pelningiausių pasaulyje, tačiau pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad ir iš po jos galima išmušti pagrindą – bent teoriškai. Pagrindinė „Google“ stiprybė, modernios dalyvaujamojo interneto technologijos ir tarnybos, staiga tapo labiausiai pažeidžiama vieta.

Buvo nerūpestingi laikai, kai besidomint kokios nors firmos produktais ir paslaugomis tereikėjo lyginti jų privalumus ir kainą. Dabar gi į privalomų sužinoti dalykų sąrašą pateko ir privati informacija bei kontaktai, kuriuos firmos yra pasiryžusios išduoti teisėsaugos institucijoms ar kitiems smalsuoliams su įgaliojimais.

Šalyse, kurių vyriausybės taiko interneto turinio cenzūros sistemas, vis daugiau žmonių ieško galimybių, kaip naudotis visa internete išspausdinta informacija. Interneto vartotojai, norėdami turėti neapribotą priėjimą prie informacijos virtualioje erdvėje, pasirengę už tai mokėti.

Didelis susidomėjimas mokslais svetur patvirtina nieko nebestebinantį faktą, jog aukštojo mokslo siekiantys asmenys vis plačiau dairosi ir ieško edukacinių institucijų už Lietuvos ribų. Studentų migracija paplitusi visame pasaulyje. Šį faktą įrodo skaičiai – šiuo metu užsienyje studijuoja daugiau nei 20 tūkst. lietuvių.

Kaip manote, kas sieja korupciją Indijoje, išsipūtusias Europos Sąjungos ūkio subsidijas ir kyšius Maroke? Atsakymas – naujosios technologijos. Šiuos įvykius vienija nauja info–aktyvistų karta, kuri naudoja naująsias technologijas tam, kad visuomenė keistųsi.

Besibaigiant praėjusiems metams beveik 12 tūkst. JAV kūrėjų – muzikų, dailininkų, fotomenininkų, aktorių, dainų autorių - kreipėsi į JAV prezidentą Baracką Obamą bei viceprezidentą Joe Bideną, prašydami atkreipti dėmesį į kūrinių naudojimą internete bei kūrėjų prarandamą autorinio atlygio dalį.

Šiemet pirmą kartą konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ nugalėtojais pripažinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos pedagogai, į kompiuterių ekranus perkėlę Adomo Mickevičiaus kūrinį „Gražina“, kuriuo moksleiviams perteikė ne tik lietuvių kalbos, bet ir dailės žinias.

1953 metais, kai net technikos pranašai nesvajojo apie internetą, filosofas Isaiahas Berlinas prisiminė graikų poeto Archilocho mintį ir pritaikė ją nusakyti skirčiai tarp dviejų skirtingo tipo mąstytojų, ežio ir lapės: „Lapė žino daugelį dalykų, tačiau ežys žino didįjį dalyką.“

Menas internete? Neseniai šis žodžių derinys apsiribodavo enciklopedine informacija, virtualiais aukcionais, autoritetingų, dažnai šiek tiek snobiškų ir dėl to nuobodžių kultūrinės žiniasklaidos priemonių svetainėmis. Šiandien kiekvienas gali išreikšti save ir pasirodyti kaip kūrėjas ar bent jau kaip kritikas.

Tokios naujovių gausos „CeBIT“ dar niekada nesiūlė. 2010 kovo 2 d. startuosianti svarbiausia informacinių technologijų pramonės paroda prisistatys naujais gausiais specialiais renginiais ir temomis. Pagrindinė parodos tema „Connected Worlds“ atsispindės beveik visuose siūlomuose sektoriuose ir akcentuos technologijų suaugimą bei pasaulinių rinkų sąsajas.

Programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ iniciatyva atlikto tyrimo duomenimis, net 79 proc. vaikų Europos Sąjungoje naršo socialinių tinklų svetainėse, kuriose aktyviai bendrauja su nepažįstamaisiais ir atvirai dalinasi asmenine ar konfidencialia šeimos informacija.

„Siandien namo negrisiu“. „Sveix, warom siandien i kina?“, „As nzn, db negaliu kalbet“. Panašūs trumpiniai ir nelietuviški rašmenys plinta tiek trumposiomis SMS žinutėmis, tiek elektroniniame pašte. Dėl to nelietuviškų raidžių jau pasitaiko net studentų lituanistų darbuose, ir moksleiviai, ir studentai ima „pamiršti“ nosines.

Vilniuje „Saulėtekio“ slėnyje steigiamas didžiausias iki šiol mokslinių tyrimų centras - Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras. Apie 200 mln. Lt. ES struktūrinių fondų ir biudžeto lėšų bus investuota į tas sritis, kuriose mūsų mokslininkai jau yra pelnę tarptautinį pripažinimą. Tai - puslaidininkių fizika, lazerinės, nano ir kitos aukštosios technologijos.