Didžiosios Britanijos inžinieriai sukūrė pirmąjį robotą, kuris savarankiškai padarė mokslinį atradimą. „Adomas“ yra kompiuterių sistema, sukurta atlikinėti mokslinius tyrimus be jokios žmogaus pagalbos. Sistema yra unikali ir neišbaigta, todėl prof. R. Kingo komanda daug tikisi iš sekančio roboto, simboliškai pavadinto „Ieva“.Didžiosios Britanijos inžinieriai sukūrė pirmąjį robotą, kuris savarankiškai padarė mokslinį atradimą. „Adomas“ (angl. Adam) yra kompiuterių sistema, sukurta atlikinėti mokslinius tyrimus be jokios žmogaus pagalbos.
„Tikimės, kad vieną dieną laboratorijose kartu dirbs robotų ir žmonių komandos“, – sako Velso Aberystwyth universiteto prof. Rossas Kingas.
Su kolegomis iš Kembridžo universiteto profesorius sukūrė „Adomą“ vykdyti visiems mokslinio tyrimo etapams be tolesnio žmogaus įsikišimo. Robotas padarė paprastą, bet vis dėlto atradimą, susijusį su kepimo mielių Saccharomyces cerevisiae genomu. Šį organizmą mokslininkai naudoja modeliuodami sudėtingesnes gyvybės formas. Jie surengė atskirus eksperimentus, kad patvirtintų, jog roboto hipotezės yra ne tik naujos, bet ir teisingos.
„Kadangi biologiniai organizmai yra tokie sudėtingi, svarbu labai tiksliai sužymėti eksperimentų detales. Žmonėms tai padaryti yra sunku ir nuobodu, o štai robotams – lengva“, – teigia R. Kingas.
Naudodamasis dirbtiniu intelektu, „Adomas“ padarė hipotezę, kad tam tikri mielių genai valdo fermentus, sukeliančius mielėse biochemines reakcijas. Kad hipotezę patikrintų, robotas surengė eksperimentų su laboratorijos prietaisais (beje, irgi robotizuotais), tada įvertino rezultatus ir pakartojo visą ciklą.
Sistema yra unikali ir neišbaigta, todėl prof. R. Kingo komanda daug tikisi iš sekančio roboto, simboliškai pavadinto „Ieva“. Šis kompiuteris padės ieškoti naujų vaistų kovojant su tokiomis ligomis, kaip maliarija ar šistosomiazė, kurią sukelia parazitinės tropikų kirmėlės.
Prof. R. Kingas šalia „Adomo“ – pirmojo roboto mokslininko.
„Jei mokslas būtų efektyvesnis, jis labiau tiktų spręsti visuomenės problemoms. Vienas iš būdų tai pasiekti – automatizavimas, kuris didžiąja dalimi nulėmė progresą 19-ame bei 20-ame šimtmetyje ir tikriausiai lems ateityje“, – tokia R. Kingo nuomonė.
Pasak Biotechnologijų ir biologijos mokslų tarybos vadovo prof. Douglaso Kello, kompiuteriai vaidina labai svarbų vaidmenį mokslinių tyrimų procese, kuris tampa vis labiau automatizuotas (pvz., vaistų kūrimas ar DNR sekvencionavimas). Todėl atsiranda vis daugiau duomenų, kuriems išanalizuoti reikia dar daugiau kompiuterių. Robotai-mokslininkai, gebantys visa tai daryti savarankiškai, gerokai palengvintų ir paspartintų šias procedūras.
„Toks pasaulio pažinimo metodas taps dar svarbesniu, mums judant link integruotos ir prognozuojančios biologijos, taikysimos antrosios kartos internete“, – įsitikinęs D. Kellas.
