Masačusetso technologijos instituto inžinieriai JAV karinio jūrų laivyno užsakymu baigia kurti biologiniu mėlynojo tuno modeliu paremtą autonominio povandeninio transporto įrenginio (UAV, autonomous underwater vehicle), prototipą. Pasak JAV savaitraščio „Information Weekly“, šis įrenginys bus pradėtas bandyti dar iki šių metų pabaigos. JAV karinis jūrų laivynas dar iki šių metų pabaigos galės įvertinti povandeninio roboto „Robotuna 2.0“, sukurto pagal žuvies biologinį modelį, galimybes. Ateityje Amerikos laivyną gali papildyti žuvis imituojantys autonominiai povandeniniai laivai.
Masačusetso technologijos instituto inžinieriai JAV karinio jūrų laivyno užsakymu baigia kurti biologiniu mėlynojo tuno modeliu paremtą autonominio povandeninio transporto įrenginio (UAV, autonomous underwater vehicle), prototipą. Pasak JAV savaitraščio „Information Weekly“, šis įrenginys bus pradėtas bandyti dar iki šių metų pabaigos.
Šio daugiau nei dešimtmetį trunkančio projekto vykdytojai naujos kartos povandeninių aparatų modeliu pasirinko mėlynąjį tuną – vieną sparčiausiai plaukiančių žuvų pasaulyje. Mėlynasis tunas gali pasiekti net 80 km/h greitį. Jei tai sugebėtų ir karinio jūrų laivyno povandeniniai robotai, žvalgybinių ir kovinių užduočių vykdymas būtų nepalyginamai efektyvesnis.
Pasak leidinio, egzistuoja daug povandeninių transporto įrenginių, tačiau visi jie naudoja propelerius. Iš tikrųjų jie yra gliseriai, o ne plaukikai. Tuo tarpu mėlynojo tuno biologiniu modeliu paremtas „Robotuna 2.0“ įrenginys ne tik kelis kartus greitesnis, bet ir gali nuplaukti tris kartus didesnį nuotolį su tomis pačiomis baterijomis, nes jį varo mechaniniai plaukmenys.
Pasak MIT inžinierių, torpedos pavidalo mėlynojo tuno kūno skerspjūvis yra beveik apvalus, o tokia jo forma labai padeda tyrinėti hidrodinamines savybes ir kurti prototipinius įrenginius. Dėl savo kūno formos ir plaukmenų mėlynasis tunas yra greičiausia žuvis pasaulyje. Kai ji nori padidinti greitį, tiesiog pariečia plaukmenis, teigia „Robotuna 2.0“ projekto vadovas, Franklino W. Olino inžinerijos koledžo profesorius Davidas Barretas. Pasak jo, robotizuota žuvis buvo kuriama remiantis biologinio tuno kūno sandara, įskaitant jo skeletą ir raumenų sistemą. Raumenys, suprantama, yra dirbtiniai, o „Robotuna 2.0“ varomąją jėgą sukuria sintetiniai plaukmenys ir uodegos pelekai.
Kam JAV kariniam laivynui reikia tokių dirbtinių žuvų? „Laivynas nori naudoti šią technologiją naujos kartos povandeniniams laivams, kurie būtų nepaprastai greiti ir efektyvūs, kurti“, – teigia D. Barretas. Artimiausioje ateityje tuną imituojantys povandeniniai aparatai turėtų būti naudojami žvalgybos tikslais. Robotizuotas tunas galės vykdyti ilgesnes misijas ir savo krovinių skyriuje gabenti įvairią įrangą, pavyzdžiui, vaizdo kameras ar radioaktyviųjų medžiagų detektorius.
